Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Labguva

apskrities miestas Kuršių marių pietrytiniame pakraštyje.

Labguvà (vok. Labiau; rus. Polessk), apskrities miestas Kuršių marių pietrytiniame pakraštyje (per 2 km nuo jų), Deimės upės kairiajame krante, ties Deimės ir Pričkagrabės santaka, 45 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus. Nuo senų laikų paupio kalvelėje gyveno pamariškiai baltai (sembų ir nadruvių protėviai), ten pastatę savo pilį, saugomą paupio pelkynų. Ties Labguva buvo paskutinis sausesnis pakrantės ruožas Deimės žemupyje, patogus laivams priplaukti. Minėta 1249 Labegow, 1258 Labigowe, 1300 Labiow. 1258 senųjų prūsų tvirtovę užėmė kryžiuočiai, strategiškai svarbioje vietoje įkūrę Labguvos pilį. Žinomas lietuvių puolimas 1352. Į šiaurę nuo pilies kūrėsi prekybininkų ir kitų gyventojų priemiestis (vok. Lischke). Žinoma 1372 privilegija Labguvos karčemai. 1408 priešpilyje pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia (nugriauta 1541). XIV–XV a. priemiestyje iš lauko akmenų sumūryta parapijos bažnyčia (sovietų nugriauta 1960) buvo vienintelė Semboje (be Karaliaučiaus katedros) 3 navų šventovė su senais krištoliniais ir tinkliniais skliautais. Labguva nuo 1288 buvo įvairių padalinių administracinis centras. 1400 Labguvoje gyveno apie 500 žmonių. Jos reikšmė ypač padidėjo XIV a. pabaigoje įrengus tiesioginį vandens kelią Deime per Prieglių į Karaliaučių. 1395–1406 gilinta Deimės upe (ypač po Žalgirio mūšio 1410) plukdyta vis daugiau prekių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Nuo 1429 veikė Labguvos muitinė. Pro Labguvą iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gabenta mediena, pelenai, vaškas, odos, taukai ir kita (o atgal – druska, geležis ir kita). Nuo 1527 pro Labguvą gabenti kailiai iš Sibiro. 1552 pro Labguvą iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gabenta 5180 šermuonėlių, 787 kiaunių, 1108 audinių, 123 sabalų, 65 lokių, daug bebrų, voverių ir kitų gyvūnų kailių bei odų. XVII a. nuo Labguvos iki Nemunyno iškastas Pričkagrabės perkasas labiau pagyvino laivybą iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių ir tolyn į Vakarų Europą. Kasmet pro Labguvą praplaukdavo tūkstančiai įvairių laivų ir sielių iš Didžiosios Lietuvos ir kitur. Deimės pakrantėse plėsta uostai bei prieplaukos. 1642 Labguva gavo kulmiškojo miesto teises. XVII a. pabaigoje plane miesto rodytas malūnas dešiniajame upės krante, miestiečių pievos paupyje, Deimės kairiuoju krantu nusidriekusi Palwe (matyt, drėgnos pamario pievos). 1782 turėjo 2129 gyventojus, o 1825 – 3071. XIX a. gerinti sausumos keliai Labguvos apskrityje (nors pagrindinis tarptautinis plentas aplenkė pelkėtas Labguvos apylinkes – jį nutiesė pro Toplaukį). Pro Labguvą pasiryžta nutiesti geležinkelio liniją Karaliaučius–Tilžė; ši linija vėliau tapo svarbiausiu Nemuno deltoje keliu. 1867 Labguvoje buvo 4355 gyventojai, 1880 – 4683, 1890 – 4891 (iš jų 29 katalikai ir 92 žydai). Tarp Labguvos miestiečių XVIII–XIX a. randamos ir lietuviškos pavardės: aludaris Christ. Petrusch (1763–1822), odų raugejas Joh. Ernst Stauries (g. 1785), siuvėjas Joh. Ernst Girleit (1786–1824), raktininkas Erdm. Soleit (1787–1829), siuvėjas J. C. Luddas (1788–1828), žvejys George Lappoen (1791–1826), siuvėjas Benjamin Truscheit (g. 1794), batsiuvys Carl Pickeleit (g. 1794), laivininkas Christoph Schmilgeit (g. 1799) ir kiti. 1867 Labguvoje gimė Bruno Skalweit (Skalvaitis). 1890–1903 Labguvoje gyveno Jurgis Mikšas, dirbęs teismo vertėju. 1851–po 1860 veikė K. F. Weisso spaustuvė, parengusi porą lietuviškų knygų. Mažėjant vandens keliu gabenamų prekių apyvartai, Labguvos reikšmė ir plėtra mažėjo. 1925 buvo 4911 gyentojų, 1933 – 5905 (iš jų 97 % protestantų, 2 % katalikų), 1939 – 6527. XX a. pradžioje nutiestas siaurasis geležinkelis į Tepliavą, ėjęs pavieškelėmis. Tada Labguva buvo tankiai užstatytas miestas. Mūriniai namai supo pagrindinę gatvę (kelią iš Karaliaučiaus), gatvę tilto per Deimę link (1912 pastatytą Adler-Brücke). Palei vieškelį į Labagyną šiaurėje dėstėsi vėliau statytų gyvenamųjų namų ir sodybų kvartalai. Pertvarkytose Deimės pakrantėse įrengti 2 dideli uostai (į šiaurę ir į rytus nuo pilies), įplaukos laivams ir sieliams. Deimės kairiajame krante (šiauriau pilies) ir ties Pričkagrabės pradžia veikė didelės lentpjūvės. Vaizdingu uostu buvo senojo vandens griovio liekana piečiau pilies. 1905 X 1 į Labguvą iš Klaipėdos perkelta Vyriausioji žuvininkystės valdyba. Tarpukariu Labguvoje veikė vidurinė mokykla ir gimnazija, jūrininkų mokykla, apskrities ligoninė, senelių prieglauda, įvairios žemės ūkio produktų apdirbimo įmonės, alaus darykla, plytinė, pieninės, cemento fabrikas, malūnai, įvairios laivininkystės įmonės. Senamiestyje veikė žuvų ir žemės ūkio produktų turgūs (ten prekes suveždavo Kuršmarių pakrančių žvejai, pelkynų gyventojai ir kiti), daug krautuvių, užeigų, dirbtuvių ir kitų įmonių. Pro Labguvą iš Karaliaučiaus į Tilžę per Mažąją Lietuvą kursavęs greitasis traukinys pravardžiuotas padūkusiai lekiančiu lietuviu (vok. Rasender Litauer). Labguvoje laukta turistų, keliavusių geležinkeliu, garlaiviais ir autobusais (dar kelionės į Mažąją Lietuvą). Labguvos Tėviškės muziejuje (vok. Heimatmuseum) buvo vertingų eksponatų iš Mažosios Lietuvos: baldų, krikštų, vėtrungių, įvairių buities rakandų, liaudies meno pavyzdžių, paveikslų – krašto vaizdų. Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta Labguva ypač uoliai naikinta sovietmečiu. Likviduotas Labguvos senamiestis – jo ir priešpilio vietoje įrengta sovietinių paradų aikštė su Lenino stovyla. Suniokota pilis ir Deimės pakrantės. Sunaikinus tradicinę laivybą, apleisti uostai ir vandens keliai. Tik Labguvos pakraščiuose (kur dar nespėta perplanuoti) liko daugiau senųjų pastatų. Vietovardis yra vandenvardinės kilmės iš upėvardžio Labguva < *Lab-j-uva < *Lab-i-uva, sietino su Lab- šaknies vandenvardžiu (kaip Laba – Deimės kitas vardas, Labė – upeliai Labguvos ir Pakalnės apskrityse, Labytė – Kuršių marių intakas Semboje).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Labguva. XVII a. pradžios graviūra

Iliustracija: Labguva, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Labguvos vandentiekio bokštas. Atvirukas / Iš Norberto Stankevičiaus rinkinio

Iliustracija: Būdingas Rytprūsių miesto pastatas su parduotuvės reklama, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Išlikęs Labguvos apskrities valdybos pastatas, 1997

Iliustracija: Namo, statyto Labguvoje 1777, pamatai, 2002

Iliustracija: Medinė kėdė, saugota Labguvos muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Labguva, 1992