krikštai mene

krikštų motyvai lietuvių liaudies dainose ir dailėje.

krikštai mene. Krikštų motyvai likę lietuvių liaudies dainose. Krikštų gamyba buvo savita meninės kūrybos forma, apie kurią nedaug žinoma. Ypatingo susidomėjimo krikštai sulaukė XX a. pr., Nidoje įsikūrus Dailininkų kolonijai. Tada ekspresionistai (Lovisas Corinthas, Maxas Hermannas Pechsteinas, Ernstas Mollenhaueris ir kiti) domėjosi primityviuoju pasauliu, juos žavėjo originali archajiška krikštų forma kaip nepamirštamos stebuklų žemės simbolis. Krikštus populiarino dailininkas Adomas Brakas. Tarpukariu krikštus piešė dailininkai G. Bagdonavičius, O. Dubeneckienė-Kalpokienė, K. Petrikaitė-Tūlienė ir kiti. Sovietmečiu krikštus priminė folklorinis judėjimas apie 1970, juos vaizdavo dailininkai A. Švažas, R. Tarabilda, V. Daniliauskaitė, E. Juchnevičius, B. Stančikaitė ir kiti. Dailininkas Eduardas Jonušas perpiešė senuosius piešinius, atkūrė senųjų krikštų formas. 2001 Lietuvoje pirmą kartą surengta tarptautinė paroda Krikštai mene (kuratorė Eva Labutytė), kur 60 dailininkų iš Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, JAV pateikė per 330 darbų krikštų motyvais.

Jovita Skolevičienė

Nijolė Tumėnienė