krantotyra

krantótyra. Pirmieji išsamesni tyrimai Baltijos jūros pietrytinėje dalyje sieti su saugia laivavedyba bei gintaro paieškomis. Casparo Hennenbergerio 1576 žemėlapyje Preussische grosse Landtafel... [Prūsų krašto didysis žemėlapis] pirmą kartą detaliai pavaizduotas stambaus mastelio (1:370 000) Mažosios Lietuvos jūrų bei marių (Sembos pusiasalio, Aismarių ir Kuršių marių) kranto kontūras. XVIII a. nustatyta, kad gintaro daugiausia rasta tose vietose, kur susikaupę glaukonitinių oligoceno smėlių bei molių. Mažosios Lietuvos krantų geologiją ir geomorfologiją XIX–XX a. pradžioje tyrė vokiečių mokslininkai: E. Zaddachas, A. Tornquistas, R. Brückmannas, H. Mortensenas, O. Pratjė, H. Wichdorfas, G. Berendtas, J. Schumannas, P. Woldstedtas, F. Mageris ir kiti. Nuoplovas po ekstremalių audrų tyrinėjo A. Tornquistas, vėjo greičio bei vandens lygio dinamikos ypatumus – L. Grossmannas, Ch. Stellmacheris, O. Meißneris ir kiti. XX a. pradžioje pasirodė pirmieji B. Kressnerio, A. Tornquisto, H. Heiserio darbai apie krantosaugos priemones. Ypač vertinga (nepraradusi aktualumo ir dabar) P. Gerhardto monografija, apibendrinanti ilgametę apsauginio paplūdimio kopagūbrio formavimo ir tvirtinimo darbų patirtį. Po Antrojo pasaulinio karo jūros kranto dinamikos ir morfologijos tyrimų ėmėsi 1953 Lietuvos Mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto bei Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai, vadovaujami Vytauto Gudelio. 1965 Lietuvos Mokslų akademijos Geografijos skyriuje įkurta Jūros krantų dinamikos ir morfologijos grupė (nuo 1990 IV 9 Geografijos institute), vadovaujama Vaižganto Kirlio. Nuo 1994 Jūrų krantotyros ir krantotvarkos sektoriui vadovauja Gintautas Žilinskas. Mažosios Lietuvos krantų pietinę dalį dabar tiria Rusijos akademijos P. P. Širšovo Okeanologijos instituto Atlanto skyriaus ir Karaliaučiaus universiteto mokslininkai.

Gintautas Žilinskas