Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kopgalis

vietovė ir gyvenvietė Klaipėdos apskrityje, Kuršių nerijos šiauriniame gale.

Kõpgalis (vok. Süderspitze), vietovė ir gyvenvietė Klaipėdos apskrityje, Kuršių nerijos šiauriniame gale. Ši vieta (plaukiantieji marių protaka į jūrą ją vadindavo Pietų ragu) buvo labai svarbi Klaipėdai ir jos uostui: įsitvirtinus Kopgalyje galima kontroliuoti laivybą Klaipėdos sąsiauriu, kelią iš Baltijos jūros į Kuršių marias ir Nemuno baseiną. Kopgalis radosi vėlesniais amžiais, klostantis smėlio sąnašoms, Kuršių nerijai ilgėjant šiaurės kryptimi. Nuo Kopgalio nupustomas smėlis užnešdavo Klaipėdos uosto farvaterį. Kopgalyje 1733 pastatytas 130 m ilgio pietų molas, turėjęs saugoti protaką nuo užnešimo, bet audrų sudaužytas. Darbams vadovavo uosto statybos inspektorius Veidtas. 1793 statytas molas irgi neilgai išliko. 1847 vėl imta, o 1861 baigta statyti 940 m ilgio pietinį molą, kuris 1875–1879 apmūrytas akmenimis, paaukštintas iki 3 metrų. Jo gale švietė signaliniai žibintai. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje molas vėl perdirbinėtas, pailgintas (1925 buvo 1238 m ilgio). Saugant farvaterį nuo nešamo smėlio XVIII a. pabaigoje bandyta stabdyti pustomas Kopgalio kopas. 1836 jas želdinti įpareigota pirklių bendrija. XIX a. pabaigoje atlikti dideli Kopgalio želdinimo darbai, pajūryje įrengta apsauginė kopa. XVIII a. pabaigoje projektuotas Kopgalio blokhauzas marių protakai apsaugoti. XIX a. pradžioje įtvirtinimus Kopgalyje rengė Napoleono kariuomenė. Nuo nerijos galo 0,5 km į pietus 1865–1890 statytas Kopgalio fortas (vok. Nehrungsfort). Centrinį 2 aukštų redutą supo šešiakampis pylimo žiedas, žemių sluoksniu pridengtos mūrinės patalpos patrankoms, šaudmenims ir kitkam. Iki 1945 fortas nebuvo panaudotas kovoms. 1897 jis pradėtas nuginkluoti. 1902 ten pastatytas jūrų semaforas, patalpos apgyvendintos. Fortą juosęs gynybinis griovys sujungtas su mariomis ir naudotas laivų prieplaukai. 1814 Kopgalyje įsikūrė 4 žvejų šeimos, tačiau 1831 vanduo paplovė jų sodybas, gyventojai išsikėlė. XIX a. įsteigta karantino stotis saugoti nuo epidemijų. Ten buvusius 3 barakus ligoniams ir tikrinamiesiems papildė tarnautojų ir kiti pastatai. Daugiau žmonių Kopgalyje apsigyveno jį apželdinant, statant fortą. XX a. pradžioje į pietryčius nuo forto stovėjo kelios sodybos su daugybe nedidelių pastatų. Tada Kopgalyje gyveno 6 žvejų šeimos. Joms buvo leista rinkti gintarą. Pajūryje buvo gelbėjimo stotis. Burlaivių amžiuje Kopgalyje buvo aikštė balastui iš laivų išpilti. XX a. pradžioje iš Klaipėdos į Kopgalį keleivius keldavo 1 garlaivis. Skirtingai nei gausiai lankoma Smiltynė, Kopgalis liko nuošalesnė vieta. Pamaryje, 1 km į pietus, buvo kapinaitės, kuriose palaidotas pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, buvęs Klaipėdos gubernatorius, literatas Jonas Žilius, valstybės pasienio policininkas Preikšaitis. Tarpukariu Kopgalio tvirtovėje įkurdinta valstybės pasienio policija (5–7 žmonių sargyba), joje gyveno Kopgalio sargas ir uosto darbininkų. Ten veikė vandens matavimo ir vėjo signalizacijos stotis, perspėdavusi žvejus ir pakrančių gyventojus apie pavojingas orų permainas. Per Antrąjį pasauliniį karą ir sovietmečiu Kopgalis labai nukentėjo, senieji pastatai sunaikinti, dalis forto susprogdinta. Buvusiame Kopgalio forte nuo 1979 veikia Jūrų muziejus.

L: Nevardauskas A. Pajūriais, pamariais. Chicago, 1963; Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994; Elertas D. Kopgalis. Klaipėda, 2002.

Martynas Purvinas