Königsberger Blindeninstitut

Königsberger Blindeninstitut [Karaliaučiaus aklųjų institutas]. 1846 X 7 aklo fleitininko J. G. Friebės iniciatyva Karaliaučiuje įsteigtas Prūsijos provincijos susivienijimas akliesiems mokyti (vok. Preußischer Provinzial-Verein für Bl.-Unterricht), kuris vėliau išaugo į Karaliaučiaus aklųjų institutą. Miesto valdyba skyrė patalpas, kuriose galėjo mokytis keletas asmenų. Nutarta, kad čia mokysis visi Prūsijos ir Mažosios Lietuvos aklieji, nepaisant jų amžiaus, lyties ir religijos. Pirmasis mokytojas buvo J. G. Friebė. Iš pradžių priimta 18 moksleivių. Čia jie gaudavo pradinį išsilavinimą, mokyti muzikos ir amatų, kad vėliau galėtų bent iš dalies užsidirbti pragyvenimui. Karaliaučiaus aklųjų institutas pamažu plėtėsi: naujose patalpose 1866–1868 jau galėjo mokytis apie 80 auklėtinių. Provincijai suskilus į Rytų ir Vakarų Prūsiją, Karaliaučiaus aklųjų institutas pradėjo rūpintis vien Rytprūsių neregiais, jo veikla suaktyvėjo. 1893 prie Karaliaučiaus aklųjų instituto atidaryta grafo Bülowo von Dennewitzo prieglauda, kurioje galėjo apsigyventi darbingi, tačiau negalintys savarankiškai tvarkytis neregiai. Abi šios įstaigos bendradarbiavo. Pramokę amato institute, jie dirbo prieglaudos dirbtuvėse. 1909 X 18 atidarytos naujos Karaliaučiaus aklųjų instituto patalpos, jose įrengta 130 vietų gyvenamųjų patalpų, 110 vietų dirbtuvės vyrams ir 130 darbo vietų moterims. Mokomajame korpuse 120 vietų skirta moksleiviams ir 150 – ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti. Karaliaučiaus aklųjų institute mokėsi kelios dešimtys aklųjų iš Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos. Karaliaučiaus aklųjų institute visą laiką dėstyta tik vokiečių kalba, nors atvykusieji iš Didžiosios Lietuvos kalbėjo tik lietuviškai. Daugelis jų baigę institutą likdavo prieglaudoje ir dirbdavo dirbtuvėse. Karaliaučiaus aklųjų institutas išugdė ir būsimų pedagogų, vėliau tęsusių darbą Rygos bei Kauno aklųjų institutuose, tarp jų – Kristupą Jankų, žymaus Mažosios Lietuvos spaudos ir visuomenės veikėjo Martyno Jankaus sūnų. Kai kurie Karaliaučiaus aklųjų instituto auklėtiniai sėkmingai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą, institute įgytos žinios ir patirtis jiems pravertė dirbant Lietuvos Respublikos analogiškoje įstaigoje – Kauno aklųjų institute. Paskutinis Karaliaučiaus aklųjų institute mokęsis lietuvis buvo Augustinas Kasparavičius. Karaliaučiaus aklųjų instituto veikla nutrūko 1944, sovietinei armijai okupavus kraštą. Dar Ostpreußische Blindenanstalt in Königsberg.

L: Meil A. Enzyklopädisches Handbuch des Bandenwesens, Bd. 2. Wien–Leipzig, 1899–1900.

Juozas Valentukevičius