Karalienės Luizės tiltas
Karalenės Luzės tltas, statytas XX a. pradžioje stacionarus tiltas per Nemuną ties Tilže. Pirmas pontoninis tiltas per Nemuną ties Tilže buvo pastatytas dar XVII amžiuje. Jis sunaikintas 1678, kai prie Tilžės artėjo švedų kariuomenė. 1679 nutiestas naujas, bet netrukus išardytas. 1767–1768 pastatytas didesnis medinis tiltas. Šis 1807 sudegintas, nes siekta sutrukdyti Napoleono kariuomenei persekioti Prūsijos ir Rusijos karinius dalinius, pasitraukusius į Nemuno dešinįjį krantą. 1833 senasis pašto kelias (ėjęs iš Karaliaučiaus į Klaipėdą ir Liepoją per Kuršių neriją) buvo nukreiptas per Tilžę ir Tauragę. Nuo tol vis daugėjo Tilžę pravažiuojančių ir per Nemuną besikeliančių keleivių bei pašto karietų. Pvz., 1859 kasdien 15 karietų vykdavo į Rygą, Sankt Peterburgą ir tiek pat grįždavo iš ten. Reikėjo geresnio tilto per plačią upę, nes iki 1907 Tilžę su Nemuno dešiniuoju krantu vis dar jungė tik pontoninis tiltas. Žiemą jis būdavo nuplukdomas prie kranto, tad Klaipėdos krašto patogus susisiekimas su Tilže nutrūkdavo. Gyventojai dėl to skundėsi miesto valdžiai, bet veltui. Martynas Jankus Ragainės apskrityje surinko daug gyventojų parašų ir apie 1902 kreipėsi į Susisiekimo ministeriją Berlyne. Ši pritarė nuolatinio tilto statybai. 1907 X 18 Karalienės Luizės tiltas buvo atidarytas. Jo pastatymas sutapo su Prūsijos karalienės Luizės apsilankymo Tilžėje 100-mečiu, todėl jis pavadintas Karalienės Luizės tiltu. Kairiajame krante Karalienės Luizės tiltą puošė įrengti simboliniai vartai į Tilžę – dekoratyvinis portalas su miesto ir valstybės regalijomis, dviem grakščiais bokšteliais. Ant portalo pietinės pusės užrašyta Königin Luise Brücke, virš užrašo pritvirtintas bronzinis karalienės bareljefas. Karalienės Luizės tiltas buvo 3 arkų, 416 m ilgio, turėjo 7,2 m pločio važiuojamąją dalį. Buvo įrengta pakeliamoji dalis laivams praleisti, aukšti ir sutvirtinti prietilčio pylimai, 5 masyvūs tarpiniai taurai – gelžbetoninės atramos, plieninis tilto denginys ir keliasluoksnis medinis paklotas ant jo, 3 sudvejintos viršutinės arkinės perdangos. Klaipėdos kraštui 1923 prisijungus prie Lietuvos valstybės, ant Karalienės Luizės tilto pastatytas kuklus šiaurinis portalas, ant kurio pritvirtintas Prūsijos herbas. Didesnė tilto dalis liko Vokietijai, mažesnė atiteko Lietuvai. Pagal 1928 I 29 Lietuvos ir Vokietijos valstybinės sienos nustatymo sutartį, siena ėjo maždaug per Karalienės Luizės tilto didžiosios angos vidurį, šalia pakeliamosios tilto dalies, svarbiausios (plaukiojimo) vagos viduriu – laivybos farvateriu. 1935 naciai ant tilto pakorė ir sudegino žemaičio (t. y. lietuvio) iškamšą. Tuo jie tikėjosi įrodysią, kad bus susidorota su lietuviškumu. Dar net nepasirašius Klaipėdos krašto atplėšimo nuo Lietuvos akto, 1939 III 22 per Karalienės Luizės tiltą į Panemunę įsibrovė Vokietijos kariauna – artilerija, tankai, pėstininkų daliniai. 1944 X 22 vokiečiai, norėdami sustabdyti SSRS kariuomenės veržimąsi, Karalienės Luizės tiltą susprogdino. Sovietų daliniai 1945 pastatė pontoninį tiltą, kurį nunešė potvynis. 1947 pastatytas laikinas medinis tiltas. 1965 senojo tilto vietoje pastatytas dabartinis. Iš Karalienės Luizės tilto liko tik pietinis portalas, ant kurio vietoj karalienės Luizės atvaizdo kabojo SSRS herbas.
L: Рутма И. Из Советска в Тильзит. Советск, 1993.
Albertas Juška
Vytautas Šilas
Iliustracija: Karalienės Luizės tiltas, vaizdas iš Tilžės pusės, iki 1944 / Iš Vytauto Gocento rinkinio