Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Karaliaučius

Königsberg, Kaliningrad, vietovardžio etimologija.

Karaliáučius, Karaliáučia (vok. Königsberg; rus. Kaliningrad), Rytprūsių sostinė, Karaliaučiaus apygardos ir apskrities miestas (iki 1945), abipus Priegliaus upės, 8 km į rytus nuo jos žiočių. Senesnis prūsų vietovės pavadinimas Tvankstė, kurį kryžiuočiai 1255 pakeitė į Kunigsbergk pagerbti Bohemijos karaliui Pršemislui II Otakarui, prisidėjusiam prie Sembos užkariavimo. Vokiečių kronikininkai XIII–XV a. rašė įvairiai: Kunigsbergk, Kunisberg, Konisberg, Königsberg ir pan., o lotyniškai rašytuose šaltiniuose verčiama į Mons regis, regalis – Karaliaus kalnas. XVI a. įsigalėjo naujas lotyniškas variantas Regiomontum. Lietuviška vietovardžio lytis Karaliáučius jau XVI a. plačiai vartojama Mažosios Lietuvos raštuose (Martynas Mažvydas, Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Simonas Vaišnoras). Taip rašoma ir Danieliaus Kleino gramatikoje (1653) bei Pilypo Ruigio ir Kristijono Milkaus žodynuose. Bet Kuršių pamario žvejai (tarp Karklės ir Labguvos) šį miestą vadindavo Karaliáučia. Taip 1625 vartoja ir Jonas Rėza psalmyno antraštėje: Karaliautzoje = Karaliaučioje. Lietuvių vartojamas Karaliáučius nusižiūrėtas iš gudų Koroleveć, lenkų Królewiec. Karaliaučiaus gyventojas buvo karaliaučionis, jau XVII a. minimas tilžiškio D. Kleino. Dar Karaliaučiaus raida ir architektūra, Karaliaučiaus kapinynas ir senprūsių pilis, Karaliaučiaus pilis, Karaliaučiaus Katedra, Karaliaučiaus Lietuvių pylimas, Karaliaučiaus lietuvininkų parapija, Lietuviai Karaliaučiuje, Lietuviška spauda Karaliaučiuje, Karaliaučiaus ryšiai su Didžiąja Lietuva.

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Karaliaučiaus panorama. Lankstinukas, XX a. pradžia, išleido F. Ohlas / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Į Karaliaučių iš Mažosios Lietuvos atplaukdavo lietuvininkai: žvejai ir laivininkai. XX a. pradžia, atvirukas išleistas A. G. Berlyne / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Karaliaučiaus keramikos fabriko gaminiai / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Karaliaučiaus keramikos fabriko gaminiai / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Karaliaučiaus keramikos fabriko gaminiai / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Karaliaučiaus keramikos fabriko gaminiai / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Karaliaučiaus keramikos fabriko gaminiai / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Karaliaučiaus keramikos fabriko gaminiai / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Karaliaučiaus Senamiesčio bažnyčia, 1692 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1–3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Karaliaučiaus Pilies bažnyčios skulptūrinė grupė, 1606 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Karaliaučiaus Senamiesčio bažnyčios skulptūrinė grupė, 1606 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Vario raižinys „Karaliaučius“, 1729 / Iš MLEA

Iliustracija: Žvejų laivai Karaliaučiuje, XIX amžius / Iš MLEA