Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kairiai

Kairinė, bažnytkaimis ir seniūnija Klaipėdos apskrityje.

Kairia, Kairnė (vok. Kairinn), bažnytkaimis ir seniūnija Klaipėdos apskrityje, 13 km į pietryčius nuo Klaipėdos, 5 km į šiaurės vakarus nuo Ditavos, 3 km į rytus nuo Kuršių marių. Gyvenvietė kūrėsi prie senojo Klaipėdos–Priekulės vieškelio. Seniūnijai priklausė dar Grudžeikių dvaras, Kinčių, Kluošių, Labotakių ir Šilgalių kaimai. 1785 minėti Kayren arba Kischken-Bartel, 1875 vis dar Kischken-Bartel, vėliau vokiškai Kairinn. 1753 paminėtas A. Kairys iš Kairių (vokiškai A. Kayris von Kayren). XVIII a. pabaigoje atidaryta pradžios mokykla. Baltas bažnyčios bokštas nuo XX a. pradžios buvo kelrodis Kuršių marių žvejams. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios veikė lietuvių jaunimo „Gintaro“ draugija. Su Grudžeikių dvaru, Kinčių, Kluošių, Labotakių ir Šilgalių kaimais seniūnijoje 1941 buvo 282 gyventojai. Aplink bažnyčią buvo keli dideli viensėdžiai, užeigos namai, vėjo malūnas, mokyklos sodyba. Prie Karaliaus Wilhelmo perkaso (Klaipėdos kanalas), 2 km į vakarus, už Supio (apželdintų smėlynų), XIX–XX a. įsikūrė 4 nedideli Kairių vienkiemiai. Sovietmečiu Kairiai pateko į kariuomenės poligono teritoriją, bažnytkaimis sunaikintas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kairių jaunųjų ūkininkų būrelio nariai, pasodinę ąžuoliuką laukininko Kaiserio sode, 1937 / Iš MLFA