jūrininkų rengimas
jrininkų rengmas. Pirmoji jūrininkų mokykla Klaipėdoje įkurta 1829 ir išsilaikė iki XX a. pabaigos. Ji rengė vadovus tuo laiku Klaipėdoje plečiamam buriniam laivynui. 1923 jūrininkų mokykla generolų Vlado Nagio ir Teodoro Daukanto pastangomis buvo įsteigta Kaune prie aukštesniosios technikos mokyklos. Ją lankė 24 mokiniai. Per antruosius mokslo metus beliko 16 mokinių, 15 išlaikė egzaminus. Mokykla, veikusi kaip parengiamoji, 1925 buvo uždaryta, o mokiniai išsiųsti tęsti mokslų į Suomiją. 1930 atlikę kelerių metų praktiką buriniuose laivuose, 10 jūrininkų grįžo į Klaipėdą su kapitonų diplomais (Bronius Krištopaitis, F. Marcinkus, Zigmas Domeika, M. Limba, E. Sliesoraitis, B. Babarskis, K. Daugėla, B. Monkevičius, Stasys Dagys ir A. Rasiulis). Visi dirbo Klaipėdos uosto tarnyboje arba keliuose Klaipėdoje registruotuose Schwederski kompanijos laivuose. Kai 1934 prasidėjo lietuviško prekybos laivyno kūrimas, tas dešimtukas sudarė kadrų branduolį. Be jų, prieš Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdoje pasireiškė ir rusiškos mokyklos auklėtiniai Liudvikas Stulpinas, Juozas Andžejauskas, Adomas Daugirdas, V. Dulevičius. Jūrininkai buvo rengiami svetimose mokyklose. Apie lietuviškų jūrų mokyklų steigimą tik kalbėta. 1939 Italijoje mokėsi 12, Prancūzijoje – 7, Latvijoje – 6 žmonės. 1946 rudenį Flensburge UNRRA (Jungtinių Tautų pabėgėliams remti organizacija) perdavė buvusią vokiečių jūrų mokyklą estams, latviams ir lietuviams. Visi tvarkėsi atskirai, patalpos buvo paskirstytos proporcingai mokinių skaičiui. Buvo naudojamasi estų prieš Antrąjį pasaulinį karą veikusios jūrų mokyklos programa. Lietuvių mokykloje keturiose klasėse mokėsi 38 mokiniai: navigacijos bei mechanikos parengiamosios ir pirmosios. Pirmuosius mokslo metus baigė 25 mokiniai. Antraisiais mokslo metais prisidėjo antroji navigacijos klasė; iš viso buvo 48 mokiniai, o mokslus baigė 19. Prasidėjus emigracijai, mokinių skaičius labai sumažėjo. 1948 mokykla užsidarė. Direktoriumi buvo P. A. Mažeika. Dalis buvusių mokinių pasisamdė jūriniams darbams Australijoje, Kanadoje ir Anglijoje. 1946 Klaipėdoje įkurtas Žuvies pramonės technikumas, kuris 1948 perorganizuotas į Jūreivystės mokyklą. Ji buvo įkurta buvusioje vokiečių aviacijos mokykloje, dabartinėje I. Kanto gatvėje. 1951 išleista pirmoji laida, kurioje iš 129 absolventų buvo 16 lietuvių. Per visą sovietmetį lietuvių dalis liko maža (apie 10–12 %). Beveik visi mokytojai buvo rusai, dėstyta tik rusų kalba. Mokykla rengė specialistus tuo metu augančiam žvejybos laivynui. Atkūrus Nepriklausomybę, nuo 1990, nors mokinių sumažėjo, mokykloje veikė du skyriai: lietuvių ir rusų kalbomis. 1993 buvo apie 250 mokinių, kiekviename skyriuje maždaug po lygiai. Be to, Klaipėdos universitete veikė Laivavedybos ir Laivų mechanikos katedros. Į vieną akademinio lygio instituciją – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutą buvo susijungta 1997–1998 mokslo metais. Jam vadovavo V. Senčila. Mokslo metus pradėjo 187 įvairių specialybių ir lygių studentai. Pagrindinės specialybės: laivavedžiai, mechanikai, šaldymo įrenginių, laivų aptarnavimo bei uosto eksploatavimo specialistai. 2015 Jūreivystės institutas perorganizuotas į Jūros tyrimų institutą, kuriam vadovauja Z. R. Gasiūnaitė.
Povilas Almis Mažeika
Iliustracija: Lietuvių Jūrų mokyklos moksleivių Flensburge būrelis, apie 1947 / Iš Povilo Almio Mažeikos albumo
Iliustracija: Lietuviai praktikantai Klaipėdoje registruotame laive „Hagen“. Viršuje (gelbėjimo rate) Liudvikas Juraška, 1932 / Iš Eugenijos Murauskienės albumo