Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jurgis Lėbartas

kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, Tilžės akto signataras.

Lbartas Jurgis (1879 III 20 1944 X 04 Palangoje, palaidotas Klaipėdoje), kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, Tilžės akto signataras. Kilęs iš ūkininkų. 1911 įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“, 1911–1914 leidusiai lietuvių konservatorių idėjas propaguojantį laikraštį „Apžvalga“. Leido (ar buvo oficialus leidėjas) populiarias, visuomenei svarbias problemas kėlusias „Apžvalgos“ kalendras (1911–1912), Lietuvių kalendras (1913–1919). 1919 išleido du šio kalendoriaus variantus gotikiniais ir lotyniškais rašmenimis. 1915 parengė ir išspausdino iliustruotą elementorių Pyweles, arba Lietuwišku Kūdikių Knygelė (16 p.), skirtą vaikams namuose mokyti. Jame pateikta gotikinių ir lotyniškų rašmenų abėcėlės, šiek tiek medžiagos skaitymo įgūdžiams formuoti, kelios maldelės, Dekalogas, patriotiškas G. Sauerweino eilėraštis. Mokymą skaityti lietuvių kalba Lėbartas siejo su lietuvybės išsaugojimu. Vienas aktyviausių lietuvininkų veikėjų, siekusių Mažąją ir Didžiąją Lietuvą sujungti į bendrą nepriklausomą valstybę: rengė ir kaip Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narys 1918 pasirašė Tilžės aktą. Dėl lietuviškos veiklos vokiečių ir prancūzų valdžios persekiotas (suimtas, tardytas). Ambasadorių konferencijoje (1922 XI 3–4), išeidamas iš freištatininkų (Freistaat) delegacijos, pakenkė jų siekiui Klaipėdą padaryti atskiru užsienio valstybių valdomu miestu. Rengiant 1923 Klaipėdos sukilimą, buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto antruoju vicepirmininku. Vieninteliam Lėbartui pasirašius buvo paskelbtas Komiteto pirmasis atsišaukimas į Klaipėdos krašto piliečius (1922 XII 22), su kitais pasirašytas manifestas apie valdžios paėmimą į Komiteto rankas (1923 I 9), deklaracija apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos autonomijos teisėmis (1923 I 19), dalyvavo užimant Klaipėdą. Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimo, LŠS Klaipėdos XX rinktinės narys (nuo 1923), valdybos ir tarybos narys (1924–1939). 1925 paskirtas Šilutės apskrities viršininku; turėjo teisę tarpininkauti stojantiesiems dirbti į lietuviškas įstaigas. Pasižymėjo iškalba, pirmininkaudavo lietuvių šventėms (vykdavo Kaiserhofo salėje), telkė šaulius, santariečius, choristus. 1926 III 29 išrinktas Šilutės lietuvių sporto draugijos „Laisvė“ pirmininku. Buvo daugelio lietuvių draugijų narys. 1935 įkūrė Šilutės šaulių kuopą, buvo jos vadas. 1939 Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Didžiąją Lietuvą (Palangą), jam paskirta 200 Lt pensija. Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai apdovanotas L.D.K. Gedimino ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu (sidabras), Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“. 1999 ant Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame Lėbartas turėjo butą ir gyveno, atidengta atminimo lenta.

LE

Julius Balčiauskas

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Jurgis Lėbartas, apie 1938 / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Jurgio Lėbarto elementoriaus „Pyweles“ viršelis, 1915 / Iš knygos „Lietuviški elementoriai“, 2000. Sudarytojos Aurelija Rabačiauskaitė ir Ingrida Korsakaitė

Iliustracija: Jurgio Lėbarto elementoriaus „Pyweles“ puslapis, 1915 / Iš knygos „Lietuviški elementoriai“, 2000. Sudarytojos Aurelija Rabačiauskaitė ir Ingrida Korsakaitė

Iliustracija: Jurgio Lėbarto elementoriaus „Pyweles“ puslapis, 1915 / Iš knygos „Lietuviški elementoriai“, 2000. Sudarytojos Aurelija Rabačiauskaitė ir Ingrida Korsakaitė