Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jonas Šliūpas

XIX–XX a. visuomenės veikėjas, aušrininkas, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas.

Šlipas Jonas (1861 III 6 Rakandžiuose, Šiaulių apskrityje 1944 XI 6 Berlyne), visuomenės veikėjas, aušrininkas, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas. Medicinos mokslų (1923), humanitarinių mokslų (1925) ir teisės mokslų (1939) garbės daktaras. 1880–1882 studijavo filologiją ir teisę Maskvos, 1882 gamtos mokslus – Sankt Peterburgo universitete. Už anticarinę veiklą iš universiteto pašalintas, 3 mėnesius kalintas, ištremtas į Kauno apylinkes. 1883 slapta atvyko į Mažąją Lietuvą. Martyno Jankaus pakviestas nuo 1883 redagavo laikraštį „Aušra“. Rašė kritinius straipsnius socialinėmis ir kitomis temomis, skatino lietuvius konkrečiai veiklai, ūkininkams patarinėjo kurti ūkių draugijas, sudaryti pramonės ir prekybos bendroves. Parašė straipsnį Žvilgsnis į lietuvišką rašliavą į Aušros kalendorių (1884); tai pirmasis mėginimas apžvelgti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos raštijos visumą. Prisidėjo prie įvairių draugijų steigimo. Pagal jo projektą 1885 įkurta draugija „Birutė“. Provokiškai nusiteikusių lietuvininkų įskųstas vokiečių žandarams turėjo bėgti iš Mažosios Lietuvos. 1884–1919 gyveno JAV. 1889–1891 Marylando universitete studijavo mediciną. Dirbo gydytoju. Leido ir redagavo Uniją (1884–1885), Lietuviškąjį balsą (1885–1889), Apšvietą (1892–1893), Naują gadynę (1894), Laisvąją mintį (1910–1915). Rašė į „Lietuvišką ceitungą“, Lietuvos žinias ir kitus leidinius. Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (įkurtas 1900) vienas kūrėjų. Šliūpas vienas pirmųjų lietuvių veikėjų, supratusių jūros ir tarptautinės prekybos reikšmę Lietuvai. Knygoje Šis tas iš pasaulinės prekybos istorijos (1922) Šliūpas pabrėžė, kad šalies gerovė ir nepriklausomybė labai susijusi su mokėjimu tapti tikrais pirkliais panaudojant jūrą. Ragino plėtoti lietuvių jūrininkystę. Buvo pirmosios Lietuvos garlaivių bendrovės kūrėjas, daug prisidėjo prie Žuvies ir Gintaro bendrovių Palangoje bei Agaro bendrovės steigimo. Iš gausių jo straipsnių sudaryta knyga Lietuviškieji raštai ir raštininkai (1890) laikoma pirmąja lietuvių literatūros istorija. Joje įdėtos ir Mažosios Lietuvos septynių veikėjų biogramos (M. L. Rėzos, F. Kuršaičio, M. Jankaus, J. F. Kelkio ir kitų). 1892 Mažojoje Lietuvoje išspausdinta pirmoji JAV lietuvių knyga anglų kalba – Šliūpo ir A. Burbos pranešimų rinkinys Rusijos valdžios piktadarybės Lietuvoje. Parašė istorijos ir etnografijos darbų, tarp jų Mažoji, arba Prūsiškoji Lietuva 19-tame šimtmetyje (1910), Lietuvių, latvių bei prūsų, arba baltų, ir jų prosenių mitologija (1932). Šliūpas pasirašinėjo slapyvardžiais Aržuolaitis, Kuokštis, Lietuvos mylėtojas, Baisusis Barzdočius, Skruzdė ir kitais.

L: Dr. J. Šliūpas apie jūrą // Lietuvos pajūris. 1961, nr. 3 (7); Dr. J. Šliūpas ir jūra // Lietuvos pajūris. 1967, nr. 4–5 (28–29); Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996; Knygotyra. V., 1997; Liekis A. Lietuvis Amerikoje. t. 3. V., 2005

Iliustracija: Jonas Šliūpas / Iš knygos „Lietuvių literatūros istorija“, II dalis, 1958

Iliustracija: Jono Šliūpo knygos „Lietuviškieji raštai ir raštininkai“ antraštinis lapas, 1890 / Iš knygos „Lietuvių literatūros istorija“, II dalis, 1958

Iliustracija: Jonas Šliūpas, Martynas Jankus ir generolas Jonas Bulota Kaune, prie Nežinomo kareivio kapo, 1935 / Iš Martyno Jankaus muziejaus fondų