Jonas Putrius

Pùtrius Jonas 1939 VIII 19Kalveliuose (prie Viešvilės, Pagėgių aps.), istorikas, kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas, straipsnių autorius. Tėvas Jonas Putrius, kilęs iš Šakių, buvo šiporius – baidoko kapitonas (vyresnysis laivininkas), plukdęs medienos ir maisto produktus iš Kauno į Karaliaučių (Nemunu, Gilija, Deime, Priegliumi), rečiau į Klaipėdą. 1939 kovą naciams užgrobus Klaipėdos kraštą, liko Lietuvos pilietis. Motina Marta Jenkevičiūtė, Viešvilės lentpjūvės darbininko Mykolo Jenkevičiaus duktė, tarnavo pas ūkininką Šeflerį. Ištekėjusi, vėliau su vaikais gyveno plaukiojančiojoje baržoje. Jonas Putrius 1952 Viešvilėje baigė 6 klases, mokėsi Nidoje (1955), Smalininkuose (1957), baigė Klaipėdos vakarinę darbo jaunimo vidurinę mokyklą (1959), 1959–1961 Vilniaus universitete studijavo istoriją. Nuo 1958 su pertraukomis dirbo Klaipėdos kraštotyros (nuo 1988 Mažosios Lietuvos istorijos) muziejaus moksliniu, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, 1966 atidaryto filialo Nidoje vedėju. 1961 su kitais inicijavo Mažosios Lietuvos draugijos įsteigimą (neįgyvendinta), nuo 1962 Lietuvos kraštotyros draugijos narys. Tyrinėja gotikinius rankraščius – teismų, magistrato, gildijų, bažnyčių įvairius dokumentus, talkina mokslo įstaigoms ir leidykloms versdamas senuosius šaltinius vokiečių kalba. Leidinyje Vakarų baltų istorija ir kultūra, t. 1, 1992, žurnale Muziejai ir paminklai, laikraščiuose Mažoji Lietuva, Klaipėda, kitur paskelbė apie 50 straipsnių Klaipėdos miesto ir jo apylinių istorijos klausimais. Aprašė XVII a. švedų varinius pinigus klipas, parengė Casparo Hennenbergerio ir kitų istorinių žemėlapių ekspozicijas (1988, kartu su prof. Helmutu Arnašiumi), Mažosios Lietuvos periodinės spaudos katalogą (1989), studiją apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Jonas Putrius, 1983