Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jonas Lasickis

Jan Łasicki, Joannes Lasicius, XVI a. istorikas, bibliografas.

Lasckis Jonas (Łasicki Jan; Lasicius Joannes) (apie 1534 Lasicuose, Mazovijoje po 1599), istorikas, bibliografas. 1554–1581 eidamas preceptoriaus (bajorų vaikų studijų vadovo) pareigas studijavo ir dirbo Vakarų bei Vidurio Europos universitetuose. Nuo 1581 gyveno daugiausia Vilniuje. Parašė istorijos, publicistikos, religijotyros veikalų, apie 1582 – traktatą De diis Samagitarum caeterorumque Sarmatarum et falsorum Christianorum [Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus; išleista 1615; lietuviškai 1969]. Šis Lasickio darbas – svarbus žemaičių senosios religijos šaltinis, kuriame esama Jokūbo Laskausko, valdovo dvaro revizoriaus, duomenų apie XVI a. vidurio žemaičių papročius ir garbinamus dievus. Lasickio rašinyje yra ir prūsų mitologijos ir religijos duomenų, perteiktų iš Hieronymaus Maleckio, Sigismundo Herberšteino ir kitų autorių veikalų. Lasickis išvardija daug senųjų dievų ir trumpai juos apibūdina; kadangi nenurodyti dievų hierarchijos ryšiai, jų lokaliniai ypatumai, iš rašinio galima susidaryti klaidingą įspūdį, esą žemaičiai turėję daugybę dievų, nesusietų bendros religijos. Tik kai kurie jų suskirstyti pagal užimamą erdvę: dangaus ir atmosferos dievai (Perkūnas, Audra, Aušra, Bežlėja), miško dievai (Medeina, Ragaina, Kerpičius, Šiliničius), namų (Dugnai, Peleno Gabija, Užpelenė). Kai kurie dievai atitinka Mažojoje Lietuvoje minimus dievus (Žemėpatis, Žemyna, Perkūnas, Laukpatis, Apidėmė, Babilas).

L: Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. 2. V., 2001, p. 571–577.

Daiva Vaitkevičienė

Iliustracija: Jono Lasickio knygos „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“ antraštinis lapas, 1969