Irena Seliukaitė
Seliukáitė Irena 1954 V 21Lingėniškio kaime (Prienų r.) 2018 VIII 26Vilnius), filologė, kraštotyros judėjimo organizatorė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos autorė ir talkininkė. 1976 baigusi Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą, mokytojavo Skiemonių vidurinėje mokykloje, Anykščių rajone. 1981–1989 Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja, 1989–2005 pirmininkė, lėmusi draugijos senųjų ikikarinių tradicijų perėmimą Atgimimo metais. Nuo 1992 – žurnalo Mūsų kraštas vyriausioji redaktorė, nuo 1996 – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje Etninės kultūros ir programavimų skyriaus vyriausioji specialistė, Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus etnokultūros vyriausioji specialistė, Regionų kultūros skyriaus vedėja. Nuo 1992 su kitais surengė 5 ekspedicijas į Karaliaučiaus kraštą rinkti sociologinių duomenų, 1990 su Etninės kultūros draugija – kompleksinę ekspediciją Šilutės ir Klaipėdos rajonuose, tarpininkavo ar kitaip palaikė Kraštotyros draugijos Klaipėdos skyriaus pervadinimą į Mažosios Lietuvos kraštotyros draugiją ir Kraštotyros muziejaus į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Surengė pirmą kartą Vilniuje Tilžės akto 70-mečio minėjimą (1988), rėmė Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ steigimą (1989), Vydūno draugijos veiklą. 1996 padėjo surengti Viliaus Pėteraičio susitikimą su visuomene, kai buvo pritarta iniciatyvai rengti ir išleisti bendromis su išeivija pastangomis Mažosios Lietuvos enciklopediją, buvo jos redakcinės kolegijos narė. Seliukaitė rūpinosi lietuvių kryždirbystės tradicijų, tarp jų ir lietuvininkų krikštų, platesniu pristatymu pasauliui, šio amato gaivinimu, meistrų globa ir skatinimu. 15 kraštotyros monografijų sudarytoja arba redaktorė, straipsnių autorė. Jono Basanavičiaus premijos laureatė (2004).
Vytautas Kaltenis
Iliustracija: Irena Seliukaitė, 1996