įlanka

lanka, kuršininkų kорininkų tarme lénkė, jūros ar kito vandens telkinio dalis, įsiterpusi į sausumą. Didžiausias krašto įlankas – Aismares ir Kuršių marias nuo Baltijos atskyrė nerijos. Pačiose mariose yra savų įlankų: Karaliaučiaus įlanka ties Priegliaus žiotimis, erdvi Kuršių marių įlanka tarp Ventės Rago ir Liekų Rago, Kniaupo įlanka tarp Ventės rago ir Atmatos žiočių. Daug savotiškų įlankų susidarė Kuršių nerijos pamaryje. Ten slenkant vėjo nešamoms kopoms, į marias nusidriekė įvairaus dydžio ragai. Tarp jų liko įvairiais vardais vadinamos įlankos: Lenkė (Didžioji Preilos įlanka), Lenkelė (Mažoji Preilos įlanka), supamos Bulvikio bei Preilos ragų. Įlankos buvo patogios prieglaudos žvejams, prie jų kurdavosi žvejų kaimai. Vėliau atsirado dirbtinių (iškastų) ar iš dalies žmogaus suformuotų įlankų: Gintaro uostas Juodkrantėje, Malkų įlanka Smeltėje prie Klaipėdos. Dirbtinės įlabkos – užuovėjos laivams – kurtos statant uostus.

Erikas Purvinas

Iliustracija: Kuršių marios prie Agilos, 1998

Iliustracija: Žuvininkų įlanka (Semboje), iki 1944 / Iš Martin Kakies knygos „Das Samland. In 144 Bildern“, 1992