Gintaro uostas

Gintaro įlanka, Juodkrantės šiauriniame pakraštyje XIX a. pabaigoje dėl gintaro kasybos susidariusi įlanka.

Giñtaro úostas, Giñtaro lanka (vok. Bernstein-Hafen). Uostas pradėtas įrenginėti Juodkrantės šiauriniame pakraštyje 1862, kai pirklio M. Beckerio ir viešbučio savininko V. Stantieno įkurta firma V. Stantien und M. Becker ėmė kasti gintarą 2226 m ilgio ir 230 m pločio Kuršių marių ruože. Per 3 dešimtmečius buvo iškasta 2500 t gintaro. Žemė iš marių dugno buvo verčiama į pakrantės liūną. Marių krantu nutiestas trumpesnis kelias į Klaipėdą, kadaise dideliu lanku lenkęs pažliugusią Grikinės raguvą (vok. Grickinn). Juodkrantė tuomet pagyvėjo – į kaimelį suplūdo šimtai darbininkų, pastatyta būstų (barakų), dirbtuvių (vadinamoji Juodkrantės kolonija), įrengtas uostas įvairiems gavybos padargams (žemsemėms, garlaiviams) laikyti.

Matas Velička

Iliustracija: Juodkrantės Gintaro įlanka, XIX a. pabaiga / Iš leidinio „Neringa“, sudarė Danutė Mitkienė ir Vitalija Teresė Jonušienė, 1998

Juodkrantės Gintaro įlanka, XIX a. pabaiga / Iš leidinio „Neringa“, sudarė Danutė Mitkienė ir Vitalija Teresė Jonušienė, 1998