nerija

nerijà, vardas (vok. Nehrung): 1. Kuršių nerija, Neringa, Kopos, Užmaris (vok. Kurische Nehrung, rus. Kuršskaja Kosa); 2. Aismarių nerija (vok. Frische Nehrung, lenk. Mierzeja Wislana, rus. Baltijskaja kosa ). Anksčiausiai paliudyta XIII a.: Aismarių nerija 1248 Nerey, 1251 Neria; Kuršių nerija 1283 Neria. Vardas greičiausiai vandenvardinės kilmės iš Aismarių senojo pavadinimo Neria. Vėliau nerija vadintos tik sausumos juostos. Indoeuropiečių prieš 4000 metų atneštas, prabaltų plėtotas ir po to baltų rutuliotas vardas Neria > Nerija sietinas su ide. *ner-, *nor-, *nr- „nerti į vandenį, plaukti po vandeniu (nerti, nardyti, nirti)“, Plg. bendrinius žodžius liet. nerti, neris „bebras“ ir su kitu balsio šaknies kaitos laipsniu – naras, nardyti, sen. indų nara „vanduo“, graikų ναρός „tekantis vanduo“, Nηρέός „vandens dievas“; dar lietuviški upėvardžiai Neris, Nereta, Narupė, Narpa. Tad pamatinė nerijos kilmė ir reikšmė sietina su tekančiu vandeniu, kas ir paliudyta senuose žemėlapiuose bei šaltiniuose: Neria, Nerey. Taigi nerija yra baltų ir jų kalbų (prūsų, kuršių ir lietuvių) palikimas, atspindintis pačią seniausią jų praeitį.

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Kuršių nerijos pakrantė ties Pilkupa, 2001