vyskupija

vyskupijà, Katalikų Bažnyčios teritorinis administracinis vienetas. 1216 popiežius Inocentas III paskyrė į Kulmo žemę cistersų misionierių Kristijoną, kuris buvo pirmasis vyskupas jo paties įkurtoje Prūsijos vyskupijoje. Jį rėmė Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazowieckis, užrašė jam žemių. Prūsijoje įsitvirtinant Kryžiuočių ordinui, 1226 kilo kryžiuočių konfliktas su Kristijonu, nes siekta pastarąjį suvaržyti. Ordiną palaikė popiežius. Popiežiaus Grigaliaus IX legatas Vilhelmas Modenietis 1236 prūsų žemėje ėmė kurti naujas vyskupijas.1243 įkūrė Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupijas (priklausė Rygos arkivyskupijai), pavadinimai suteikti ir vyskupijų ribos derintos pagal prūsų žemes. Kulmo vyskupo rezidencija iš pradžių buvo Kulme, 1257–1773 vyskupas rezidavo Liubavos pilyje, nuo 1454 priklausė Gniezno arkivyskupijai. Pamedės vyskupija įsikūrė tarp Varmės ir Kulmo vyskupijos, XV a. sudarė 16 dekanatų, vyskupas rezidavo Marienverderyje ir Riesenburge. Nuo 1525 Prūsijoje plintant protestantizmui Pamedės vyskupija prijungta prie Kulmo vyskupijos. Sembos vyskupija apėmė didumą Mažosios Lietuvos teritorijos. Pietuose ji ribojosi su Varmės vyskupija, vakaruose – su jūra, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vyskupas rezidavo Karaliaučiuje ir Fischhausene. Po Ordino sekuliarizacijos (1525) Sembos vyskupija panaikinta. Varmės vyskupija buvo didžiausia, apėmė pamedėnų, varmių, notangų, bartų ir galindų teritorijas. Iš pradžių priklausė Šventajam Sostui, nuo 1245 tapo pavaldi Rygos arkivyskupui. Po 1466 Torunės taikos perėjo į Lenkijos globą, po Abiejų Tautų Respublikos 1-ojo padalijimo (1772) prijungta prie Prūsijos Karalystės.