Vilutė

Vilùtė, vienas iš daugelio velnio eufemizų. Vilutės vardas paliudytas 2 mitologinėse sakmėse. Tikėta, kad Vilutė paskolindavusi žmonėms pinigų. Vienoje lietuvių sakmėje kalbama apie deivę, kurią persekioja ir užmuša Perkūnas: kai ji vienam žmogui paskolina pinigų ir žmogus paklausia, kaip ją surasti, kad galėtų atiduoti skolą, deivė nurodo balą, prie kurios skolininkas turįs ateiti ir pašaukti: Deivute, Deivute, atsiimk pinigus. Žmogus, atnešęs skolą, taip ir pašaukė, o baloje kažkas atsiliepė: Deivos jau čia nebėra, Spirgutis (Perkūnas) užmušė. Carlas Cappelleris užrašęs pasakojimą, kaip vienas Vilute tikėjęs žmogelis, norėdamas pasiskolinti pinigų, nuėjo prie balos ir ėmė šaukti Vilutę, bet nesulaukęs nei balso, nei pinigų tuščias su rėčiu namo parėjo. ,,Motyn,– sakė į savo pačią,– nei Vilutės, nei pinigų. Ale rytoj aš vėl eisiu; rytoj bus viskas.“

L: Kapeleris K. Kaip senieji lietuvininkai gyveno // Lietuvininkai. V., 1970.