vilkas

vikas, pilkasis vilkas (Canis lupus) šuninių (Caninae) šeimos žinduolis. Suaugusių patinų ilgis apie 1,65 m, masė 35–65 kilogramai. Kūnas su pilku kailiu. Kūno aukštis krūtinės juostoje apie 80 centimetrų. Gyvena pavieniui ar nedidelėmis grupėmis, sudarytomis pagal griežtą tarpusavio ryšių priklausomybę. Gamtoje išgyvena 6–9 metus. Porą sudaro visam gyvenimui. Poruojasi sausio pabaigoje–kovo mėnesį; nėštumas trunka 62–75 dienas. Jauniklius atsiveda gegužės mėnesį urvuose. Irštvas rausia atokiuose spygliuočių, mišriųjų miškų kloniuose. Vadoje būna 4–6 jaunikliai, žindomi 6–8 savaites, vėliau jie minta atryjamu pusiau apvirškintu maistu. Minta smulkiais varliagyviais, paukščiais, žinduoliais (peliniais graužikais, kiškiais, bebrais), nevengia stambesnių paukščių, stirnų, briedžių. Stingant maisto gali pulti naminius gyvulius, minta dvėselena. Medžioja naktį, vadovaudamiesi uosle, klausa ir rega. Medžioklės plotas iki 1000 km². Johannas Sembritzkis mini, kad Kuršių nerijoje paskutinis vilkas nušautas 1766, Klaipėdos krašte – 1864 (pamaryje prie Aschpurweno gyvenvietės). 1926 ir 1930 vilkų sumedžiota Smalininkų ir Viešvilės urėdijose. Medžiotojų duomenimis, 1900–1944 Rytprūsių su Didžiąja Lietuva besiribojančiuose miškuose nušauta 25, Romintos girioje – 13, Geldapės, Truburgo-Lucko apylinkėse – 15, Mozūrijos miškuose – 44, Alenšteino apylinkėse (iki Vyslos) – 4 vilkai.

L: Elisonas J. Šuo vilkas (Canis lupus l.) // Žemės ūkio akademijos metraštis. 1927–1928; Kutka J. Vilkai ir jų medžioklė // Mūsų girios. 1937, nr. 1; Grosse A., Transehe N. Verzeichnis der Wirbeltiere des Ostbaltischen Gebietes... // Neue Folge, H. 18. Rīga, 1929; Hornberger F. W. Der Wolf in Ostpreußen 1900–1945 // Zeitschrift für Jagdwissenschaft. 1963, Bd. 9; Karallus H. Wild, Wald und Jagd im Memelland. Leer, 1974.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Vilkas