Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Viliūnai

bažnytkaimis netoli Viliūno ežero, tarp Lazdynų ir Pilkalnio.

Vilinai (vok. Willuhnen), bažnytkaimis netoli Viliūno ežero, 19 km į pietryčius nuo Lazdynų, 10 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio. 1595 paminėtas naujakurys Wellon Viliūno ežero pakraštyje. 1612 išduota Kulmo teisėmis privilegija Viliūnų karčemai. 1621 įsteigtas parapijos centras (Viliūnų parapija), pastatyta bažnyčia (dalis sudegė apie 1748–1749; 1893–1895 statyta nauja neoromanikos elementų turinti bažnyčia). Manoma, nuo XVII a. 3 dešimtmečio veikė parapinė mokykla (Viliūnų parapinė mokykla). Po 1709–1711 maro Viliūnai iš dalies apgyvendinti kolonistų. 1736 Diržkiemio domenų valsčiui priklausiusiame kaime Willuhnen paminėta 1 valstiečio iš Halberstadto kunigaikštystės, 2 iš Frankų hercogystės šeimos, 1 lietuviškai kalbanti valstiečių šeima; 1740 kulmiškų valdų surašyme minėtas savininkas Calculator Jester, karčemos savininkas. 1785 Viliūnai buvo Įsruties apskrities Grumbkaukaičių valsčiaus mišrusis kaimas su vėjo malūnu ir 24 ugniakurais, priklausė Diržkiemio domenų valsčiui. XIX a. Pilkalnio apskrityje suformuota kaimo bendruomenė (1852 buvo 238 gyventojai) ir dvaro apygarda (1852 – 99 gyventojai); 1874 įsteigtas valsčius. Kaimo bendruomenėje 1905 buvo 20 gyvenamųjų namų, 194 gyventojai (6 katalikai, 3 lietuviai), 1910 – 193 gyventojai; dvaro apygardoje 1905 buvo 7 gyvenamieji namai, 93 gyventojai (1 katalikas, 2 lietuviai), 1910 – 98 gyventojai. Viliūnų dvaro apygardą 1928 prijungus prie kaimo bendruomenės, 1933 buvo 278, 1939 – 289 gyventojai. Po 1945 išnyko.

Vasilijus Safronovas