Mažosios Lietuvos
enciklopedija

vikingai ir baltų gentys

vikingų žygiai į kuršių ir prūsų teritorijas.

vkingai ir báltų geñtys. Rytinėse Baltijos pakrantėse vikingai susidūrė su kuršiais. Tai byloja islandų sagos, kuriose minimas kuršių vardas, pabrėžiamas kuršių karinis, prekybinis aktyvumas. Dažni vikingų ir kuršių kontaktai galėjo turėti įtakos kuriantis Kurše panašiai politinei, administracinei, religinei organizacijai, skandinaviškos struktūros gyvenvietėms. Sembų laivynas, pasak Adomo Brėmeniečio, t. p. buvo pajėgus kovoti su vikingais. Kai kurių vikingų vergų vardai galėjo būti kuršių kilmės. Kuršių kariniai būriai galėjo įsitraukti į bendrus vikingų veiksmus, tą rodo IX a. paplitę visam regionui bendri ietigaliai. Baltų ir skandinavų senųjų ryšių pėdsakus atskleidžia jau viduriniojo geležies amžiaus (V–VIII a.) archeologinė medžiaga. Itin palankus vikingų ir baltų kontaktams buvo vadinamasis vikingų amžius (IX–XII a.), tada jie ėmė veržtis į baltų kraštus. Svarbią vietą užėmė baltų prekybos ryšiai su skandinavų uostais. Islandų sagų, Rimberto, Sakso Gramatiko, Adomo Brėmeniečio, Henriko Latvio ir kiti duomenys liudija vikingų ir kuršių susidūrimus. Tą patvirtina archeologiniai radiniai. Mažojoje Lietuvoje rasta skandinaviškos kilmės kalavijų. Skandinaviškų papuošalų randama pajūrio kapinynuose, buvusiose vikingų prekybinėse faktorijose Stragnuose (Klaipėdos raj.), Truse, Viskiautuose. Tai rodo, kad vikingai palaikė prekybos ryšius su kuršiais, sembais. Aktyvus baltų ir vikingų bendradarbiavimas paliko pėdsakų medžiaginėje kultūroje, veikė politinės ir visuomeninės raidos procesus.

L: Mickevičius A. Normanai ir baltai. V., 2004.

Tomas Čelkis

Iliustracija: Vikingų epochos kuršių papuošalas – laiptelinė segė / Iš Audronės Bliujienės knygos „Vikingų epochos kuršių papuošalų ornamentika“, 1999

Iliustracija: Vikingų epochos kuršių papuošalai – vėriniai iš karolių ir įvijų / Iš Audronės Bliujienės knygos „Vikingų epochos kuršių papuošalų ornamentika“, 1999