Viešvilės mokyklos
Viešvils mokỹklos, parapinė įsteigta tarp 1578 ir 1658. Bažnyčios dokumentais paliudyta 1658, kai į Viešvilę atvykęs iš totorių samdinių sudarytas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dalinys sudegino bažnyčią, kunigo namą ir mokyklą. 1666–1667 atstatytoje precentoriavo Michaelis Mörlinas. Apie 1734 – Johannas Kästeris (1745–1746 parapijos knygos išlaidų skyriuje nurodytas metinis darbo atlygis – 11 sidabro talerių ir 10 grašių). Per Septynerių metų karą 1758 mokyklą sudegino kazokai. Apie 1770 jau atstatytoje mokykloje mokė Johannas Gotliebas Schultzas, 1800–1816 Johannas Bernhardas Fiedleris, 1816–1822 Wembleris, 1829–1852 Johannas Gotfriedas Hammeris (vėliau Viešvilėje kunigavo 24 metus). Vaikus mokė 4 pedagogai. Vėliau joje dirbo Gustavas Adolfas Plonius, nuo 1864 – Karalienės mokytojų seminarijos auklėtinis Gustavas Nitschas. 1880–1922 vadovavo tos pačios seminarijos absolventas Augustas Bajoraitis. Po Pirmojo pasaulinio karo dirbo: Ernstas Liaučius, Fritzas Goebelis, Ernestas Trinkertas, Mačiulis ir kiti. 1929 Mečislovo Mačernio vizituotoje klasėje iš 29 moksleivių 2 buvo lietuviai, iš 3 dirbusių mokykloje tik 1 šiek tiek kalbėjo lietuviškai. Vienas mokytojas nebuvo net Lietuvos pilietis. 1936 mokyti 223 vaikai (117 mergaičių, 106 berniukai). Dauguma jų buvo evangelikai liuteronai, 52 – katalikai ir 2 judėjai. Mokyklai vadovavo Franzas Enzelaitis. Mokyta vokiečių kalba. Mokykla buvo dviaukščiame raudonų plytų pastate, pedagogams gyventi skirti 2 mūriniai pastatai. Mokykloje mokėsi Hansas Erhardtas von Knoblochas. Lietuviškos orientacijos gyventojų rūpesčiu 1932 įsteigta privati lietuvių pradinė mokykla. Ji gausiai lankyta, todėl po metų tapo dviklase. 1934 pabaigoje atsistatydinus lietuviškos orientacijos M. Reisgio Direktorijai, mokykla suvalstybinta, vaikus nurodyta mokyti vokiečių kalba. 1937 pakartotinai atidaryta lietuviška privati mokykla, dirbo 3 pedagogai – Lakneris, Mejeris ir Golumbaitė, mokė 74, 1938 – 110 moksleivių. Apie 73% sudarė po 1923 atsikėlusiųjų vaikai (68% gimę krašte). Vaikus siuntė 15 šeimų, namuose, be lietuvių, kalbančių ir vokiečių kalba, ir 12 namuose bendravusių tik vokiečių kalba. Norėta įsteigti lietuvišką progimnaziją, 1938 veikė I klasė. Krašto okupacija sužlugdė tolesnius planus.
Albertas Juška