vedlinė

vẽdlinė, saugios laivybos kryptį rodanti linija. Vedlinė sudaroma vietovėje tarp dviejų orientyrų stebėtojo krypčiai tikrojo horizonto plokštumoje žymėti. Jūrlapiuose saugus vandens kelias – farvateris žymėtas tiesia linija. Vedlinės ženklai ant vandens išdėstyti tam tikru nuotoliu. Juos jungianti menamoji linija jūroje sutampa su saugaus plaukimo kryptimi. Naudota saugiai laivybai Klaipėdos uosto farvateriu užtikrinti. Nuo 1669 visuose jūrlapiuose buvo gana išsamiai aprašomos saugaus įplaukimo į Klaipėdos uostą sąlygos, farvaterio kryptis ir gylis, pavaizduota farvaterio vedlinė ir jos stulpai (bakenai). 1878 jų paskirtį aprašė keliautojas ir žurnalistas Louiseʼas Passargė: Kartais nutinka taip, kad locai negali išplaukti į jūrą. Tuomet jūreiviams tenka gelbėtis patiems. Įplaukdami į uostą jie turi laikytis tokio kurso, kad trys bakenai – savotiški smailūs metalinio ir medinio karkaso į bokštą panašūs statiniai – jų akyse užstotų vienas kitą. Tik tokiu atveju laivas saugus kelyje. Mažiausias nukrypimas nuo trijų bokštų reiškia, jog laivas atsitrenks į molą ir suduš. Tokiomis akimirkomis šimtai žmonių stovi krante, netoli švyturio arba net ant šiaurinio molo, kiek tik bangos ir vėjas leidžia jiems ten būti, ir stebeilijasi į putojančius vandenis, per kuriuos kelią sau skinasi laivas. Kiek laivų ten jūros dugne guli. Vandenyje abipus farvaterio statytos gairės ir plūdurai (bojos). 1747 žemėlapyje farvateris jūroje iš abiejų pusių paženklintas inkarais pritvirtintomis statinėmis: įplaukoje kairį krantą žymėjo statinė-plūduras su balta, dešinį – juoda vėliava. Sausumoje orientyrai buvo mediniai stulpai ir bokštai. Jie matyti 1584–1585 ir 1630 H. Thomės sudarytuose Klaipėdos uosto planuose prie Vitės žvejų kaimelio. 1821 Carlo Veito plane pavaizduoti 2 vedlinės stulpai (mažasis ir vidurinis). Anuomet statiniai buvo paslenkami, kad būtų galima juos judinti pasikeitus vedlinės krypčiai. Galutinai jų dydis ir forma bei seka nusistovėjo sutvarkius Klaipėdos uosto įplauką ir nuo 1852 nekito. Šią vedlinę sudarė priekinis mažasis juodas 20 m aukščio metalinis vedlinės stulpas su skrituliu viršuje; jis stovėjo šiauriausiai link švyturio ir vadintas linkio stulpu (vok. Vink Bake). Nuo jo 1 km šiauriau Navigacinės mokyklos buvo vidurinysis, arba krypties, stulpas (vok. Richtungs Bake); aukštis 29 m, smailėje turėjo ažūrinį burbulą ir stačiakampį trikampį. Didysis metalinis vedlinės bokštas, arba bakenas (vok. Eisener Bake), buvo Bomelsvitėje ties Valgumos žvejų uostu (dabartinio prekybos uosto šiaurine dalimi). Šis 38,2 m aukščio bokštas pastatytas1852 iš metalinio kampainio; jį sudarė 5 sijų aukštai, vidinėje pusėje buvo 3 aukštų durtinės kopėčios su apsauginiais lankais, viršūnėje – kryžius, piramidė ir skritulys-statinė. 1915 Rusijos armijos karių jis buvo nupjautas, netrukus atstatytas, 2008 I 15 supjaustytas. Klaipėdos uoste t. p. buvo papildomi stulpai-žymenys, pvz., prie locų (uosto įplaukos prižiūrėtojų) namelio ir bokšto stovėjo dryžuotas keturbriaunis smailiaviršis medinis-betoninis stulpas (vok. Kieck Baaken), atvaizduotas 1809 Klaipėdos įplaukos paveiksle. 1797 vyriausiojo pylimų prižiūrėtojo Johanno Samuelio Lilienthalio Klaipėdos uosto įplaukos žemėlapyje greta vedlinės nurodytos visų Klaipėdos bažnyčių smailės. Jos papildė vedlinių bokštus. Ypač svarbus buvo Klaipėdos reformatų bažnyčios bokštas, kurio smailę užbaigiantys elementai auksinti, kad iš tolo išsiskirtų ir aukštas evangelikų liuteronų šv. Jono bažnyčios bokštas (1858 buvo 75 m aukščio). Vedlinės kryptis ir stulpų išdėstymas keitėsi. 1670 žemėlapyje vedlinės stulpai parodyti linija iš šiaurės vakarų į pietryčius; 1797 J. S. Lilienthalio žemėlapyje vedlinės kryptis pietrytinė, tokia buvo ir po 1814. Nuo XIX a. vidurio Klaipėdos uosto įplauką sutvirtinus molais, vedlinės kryptis nesikeitė iki XX a. 4 dešimtmečio. Vedlinės bokštai buvo svarbūs Klaipėdos miesto simboliai; išlikusi Bokštų (bakenų) gatvė (vok. Baaken Straße).

L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. V., 1994; Zembritzki J. Klaipėdos karališkojo Prūsijos prekybos miesto istorija, Klaipėda, 2002; Zembritzki J. Klaipėda XIX amžiuje. Klaipėda, 2004; Demereckas K. Klaipėdos uostas. Klaipėda, 2007.

Egidijus Bacevičius

Dainius Elertas

Iliustracija: Klaipėdos uostas 1868 metų jūrlapyje / Iš Kęstučio Demerecko parengtos knygos „Klaipėdos uostas“, 1999

Iliustracija: Klaipėdos uostas sename jūrlapyje su sausumos orientyrais (vedlinėmis), XIX a. / Iš Egidijaus Bacevičiaus rinkinio