Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Johann Samuel von Lilienthal

Johanas Samuelis fon Lilientalis, XVIII а. uostų projektuotojas, statybos specialistas, gynybinių įrenginių, žemėlapių ir uostų planų sudarytojas.

Lilienthal (Lilientãlis) Johann Samuel von (1724 X 25 Karaliaučiuje 1800), žymiausias XVIII а. II pusės uostų Prūsijos Baltijos pakrantėse projektuotojas, jų statybos specialistas, gynybinių įrenginių, žemėlapių ir uostų planų sudarytojas. Nuo 1751 ėjo Prūsijos vyriausiojo tvenkinių inspektoriaus pareigas. Vėliau (suprojektavęs ir pagerinęs keletą Baltijos uostų ir jų gynybos įrenginių, naujai perstatęs ir aprašęs Piliavos uostą) užėmė labai svarbią Prūsijos statybų vyriausiojo direktoriaus ir slaptojo karinio patarėjo vietą. Vienu metu projektavo, vadovavo ir prisidėjo prie jūrinio Klaipėdos uosto išplėtimo ir jo įrangos gerinimo. 1797 paskelbtame dideliame straipsnyje (su 2 žemėlapių priedu) nurodė svarbiausius ir artimiausius uosto pertvarkymo darbus: 1) Kuršių nerijos šiaurinio galo ir Klaipėdos sąsiaurio dešiniojo (žemyninio) kranto tvirtinimas, 2) Danės vagos tolesnis valymas, gilinimas, jos krantų ir ypač žiočių tvirtinimas, 3) pagrindinio uosto laipsniškas perkėlimas iš Danės į sąsiaurį, 4) įplaukos vagos jūroje ir sąsiauryje tiesinimas ir gilinimas, 5) našesnių žemsemių įsigijimas ir naudojimas, 6) lėšų uostui gerinti kaupimas (daugiausia iš muito mokesčių už rąstų ir pjautinės medienos eksportą), 7) įplaukos į uostą žymėjimas jūroje plūdurais, 8) tinkamas Danės ir sąsiaurio krantinių įrengimas, patogus ne tik įvairioms prekėms, bet ir sunkiems rąstams, pjautai medienai, ypač balastui iš laivų iškrauti bei karukais išvežti, 9) padidinti locmanų skaičių, aprūpinti juos bei sudužėlius gelbėjimo priemonėmis ir kitkuo. 1782 suprojektavo tais laikais labai stiprų, penkiakampio formos įtvirtinimą – blokhauzą Kopgalyje, kurio įgula 12 artilerijos pabūklų turėjo ginti marių protaką (nežinia, ar jis buvo pastatytas). Apie 1790 sudarė 1:22 500 mastelio Klaipėdos uosto planą, jame sužymėjo apie 50 su laivyba arba uosto veikla ir jo įranga susijusių ankstesnių, išgriautų, dar tik statomų ar numatomų statyti objektų. Jo suprojektuotame ir 1797 pastatytame 76 pėdų aukščio Klaipėdos švyturyje pirmą kartą Prūsijos pajūryje panaudoti 9 paraboliniai reflektoriai. Dviejų angliškų, riebalus (lajų) deginančių patentinių lempų šviesą jie sukoncentravo į lygiagrečių spindulių pluoštą. Tačiau švyturio šviesa buvo per silpna ir jūroje vos matoma per 1 vokiškos mylios (7,5 km) atstumą. Todėl 1819 švyturys paaukštintas dar 24 pėdomis, o šviesos šaltinis iškeltas į 100 pėdų (apie 31 m) aukštį virš jūros. Iš Anglijos atvykęs garsus švyturių įrangos specialistas inžinierius George Robinsonas (Lilienthalio prižiūrimas) į švyturio langus įmontavo storą specialų kvarcinį stiklą ir pastatė naują, rapsų aliejumi kūrenamą žibintą. Jį sudarė 13 Argando konstrukcijos lempų. Šių lempų šviesa buvo net 2034,5 karto stipresnė nei paprastos lempos. Esant labai geram matomumui, laivai švyturio šviesa galėjo pradėti vadovautis net iš 5 vokiškų mylių ar 26 jūros mylių (38 km) atstumo.

L: Lilienthal S. Beschreibung des Memelschen Hafens und der in denletzteren 50 Jahren bey solchem vorgenommenen, und noch vorzunehmenden Verbesserungen, nach Maassgabe des beygefügten Plans // Sammlung nützlicher Aufsätze und Nachrichten, die Baukunst betreffend. Jg., 1797, Bd. III, Berlin, S. 53–73; Veit. Beschreibung des Memelschen Hafens und der daselbst angelegten Werke, nebst einem Situations = Plane // Beträge zur Kunde Preuszens. 4 Band, 6 Heft. 1821, Berlin, S. 458–516; Lang A. W. Entwicklung, Aufbau und Verwaltung des Seezeichenwesens an der deutschen Nordseeküste bis zur Mitte des 19. Jahrhunderts. Bonn, 1965.

Eduardas Červinskas