Valtarkiemis
Vatarkiemis (vok. Walterkehmen, nuo 1938 Großwaltersdorf, rus. Ol'chovatka), kaimas Romintos upės dešiniajame krante, 12 km į pietryčius nuo Gumbinės, 10 km į šiaurės vakarus nuo Tolminkiemio. 1554 minėta nuo Prastlaukių kaimo atsiskyrusi vietovė Walderkiem (Walterkeimenn), pavadinta činšininko Waltherio vardu; joje buvo 6 činšininkai. 1584, 1735 vadinta Walterkem. 1607 Valtarkiemyje įsteigtas parapijos centras (Valtarkiemio parapija), tačiau pirmosios bažnyčios statyba baigta tik 1717; prie bažnyčios veikė ir pradinė parapinė mokykla (Valtarkiemio parapinė mokykla). Po 1709–1711 didžiojo maro Valtarkiemis apgyvendintas kolonistų. 1785 minėtas kaip Įsruties apskrities Builynų valsčiaus mišrusis kaimas su 26 ugniakurais. XIX a. pabaigoje pro Valtarkiemį nutiestas Gumbinės–Tolminkiemio geležinkelis. XIX a. viduryje Valtarkiemio kaimo bendruomenė gavo Gumbinės apskrities valsčiaus centro statusą. 1905 joje buvo 55 gyvenamieji namai, 352 gyventojai (2 katalikai), 1910 – 386 gyventojai. 1928 prijungus Mažojo Telyčkiemio dvaro apygardą, 1933 buvo 502, 1939 – 478 gyventojai. Valtarkiemio bažnyčia sugriauta 1914 per mūšius Gumbinės apylinkėse, atstatyta 1925–1926; jos sienos išlikusios.
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Valtarkiemio geležinkelio stotis, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Valtarkiemio bažnytkaimis, iki 1944 / Iš MLEA