Tilžės privati lietuvių pradinė mokykla
Tižės privat lietùvių pradnė mokyklà. 1919 Weimaro respublikos konstitucijos 113 straipsnis vietos valdžios institucijas įpareigojo steigti ir išlaikyti tautinių mažumų mokyklas. Neatidaryta nė viena. Aiškinta: Rytprūsiuose lietuvininkų jau nebėra, bendrajame akultūracijos procese jie savanoriškai įsiliejo į vokiečių naciją. Kurį laiką nedrausta steigti privačias tautinių mažumų mokyklas. Pasinaudojus šia galimybe, 1920 darbą pradėjo Tilžės privati lietuvių pradinė mokykla. Ją išlaikė Lietuvos Respublikos švietimo ministerija, reikalingas lėšas įtraukdama į Tilžėje įkurdinto Lietuvos konsulato sąmatą. XX a. III dešimtmetyje mokyklą lankė daugiau kaip 10 vaikų. Mokė pedagogės Mėta Šlenterytė ir Milaitienė. Tarp lankiusiųjų – būsimasis Kauno ir Vilniaus universitetų studentas (1941 esesininkų sušaudytas Panerių miškelyje) Jurgis Jagomastas, vienas lietuvininkų visuomenės veikėjų Šlenterių šeimos narys Henrikas Šlenteris, būsimasis žurnalistas, muzikas, visuomenės veikėjas Valteris Banaitis. Dar mokėsi Artūras Paulaitis, Lindenau, Jesaitytė, Jesaitis ir kiti. 1921 tokia pat pradinė mokykla atidaryta Šilgaliuose. Prie abiejų kiek vėliau atidaryti lietuvių darželiai (juose atitinkamai buvo 20 ir 12 vaikų). Šios vienintelės Rytprūsiuose lietuvių mokymo įstaigos sunyko 1933 į valdžią atėjus hitlerininkams.
Albertas Juška
Iliustracija: Tilžės privačios lietuvių pradinės mokyklos moksleiviai su mokytoja: antroje eilėje – Heinrichas Šlenteris, Lindenau, mokytoja Milaitienė, Jesaitytė; stovi: Jurgis Jagomastas, Artūras Paulaitis, neatpažintasis, Valteris Kristupas Banaitis, Jesaitis, apie 1926–27 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio
Iliustracija: Tilžės privačios lietuvių pradinės mokyklos moksleiviai su mokytojomis Mėta Šlenteryte ir Milaitiene, pirmoje eilėje pirma – Eva Banaitytė, apie 1926–27 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio