Mažosios Lietuvos
enciklopedija

teatras

meno šaka; teatras Rytprūsiuose.

teãtras, meno šaka. Jau Reformacijos laikais krašte vaidinta. 1605 Karaliaučiuje pirmuosius vaidinimus rengė anglų komikų trupė. Nuo 1714 vaidinta pokyliuose. 1744 susibūrė Johanno Schönemanno trupė, vaidinusi daugiausia prancūzų klasikų veikalus. 1755 Konradas E. Ackermannas įkūrė pirmąjį nuolatinį teatrą Karaliaučiuje. Jo repertuarą sudarė anglų tragedijos, Molière‘o, Holbergo, Goldoni, Destouche ir Lessingo kūriniai. Karaliaučiaus tapo pirmuoju vokiečių miestu, kurio teatras turėjo pastovų tvarkaraštį. To meto Europoje vaidindavo keliaujančios aktorių trupės arba aktoriai valdovų rūmuose, o visuomeninis teatras, skirtas miestiečiams ir paprastiems žmonėms, neegzistavo. Karaliaučiaus teatro pastate, kuris buvo miesto centre prie Vyriausybės rūmų ir pilies, tilpo 700–800 žiūrovų, pastatas pasižymėjo gera akustika. Per Septynmetį karą Ackermanno trupė pasitraukė į Vakarus, jos vietą užėmė Franzo Schucho suburta trupė. 1797 teatro pastatas sudegė, vėliau buvo atstatytas privačiomis lėšomis. Rytprūsiuose gimė ir garsūs vokiečių romantizmo poetai ir dramaturgai Zacharias Werneris, Ernstas Theodoras A. Hoffmannas. Nuo XIX a. pradžios krašto teatre statytos dramos, muzikos spektakliai, operos, leisti vadybos vadovėliai. Tilžės tetre XX a. pradžioje statyti Alfredo Brusto veikalai, ten gastroliuodavo žymūs artistai. Apie 1920 statyta daug operečių. Miesto centre pastatyti teatro rūmai. Apie 1785 įkurtas Klaipėdos teatras (iš pradžių vadinosi Komedijų namai). 1803 pirklys Wachsenas teatrą įrengė buvusiame sandėlyje. Jame vaidindavo keliaujančios aktorių trupės. 1818 pirklys Ulrichas prie Danės upės pastatydino laikiną teatrą. 1819 pastatyti nauji mūriniai klasicizmo stiliaus teatro rūmai. Klaipėdos teatras gastroliuodavo Mažosios Lietuvos įvairiuose miestuose, Vilniuje. 1854 sudegęs jo pastatas atstatytas 1870. 1937 Münchene įkurta Gesellschaft der Freunde des Memeler Schauspielhauses [Klaipėdos teatro bičiulių draugija], kuri materialiai rėmė muzikos teatrą. 1920 Klaipėdoje sumanyta steigti Lietuvių muzikinį teatrą. 1922 parodytas pirmasis muzikinis spektaklis – Miko Petrausko Consilium facultatis. Tarpukariu Klaipėdos vokiečių teatro patalpose gastroliuodavo Valstybės teatras iš Kauno, ten rodydamas lietuvių dramos spektaklius. Artistus iš Didžiosios Lietuvos tuomet pagerbdavo Klaipėdos magistratas ir kolegos iš Klaipėdos. 1933 atidaryta Klaipėdos opera, 1934 pastatyta G. Verdi Traviata. Klaipėdoje iki 1935 nebuvo profesionalaus lietuvių dramos teatro; tuomet naujai įkurtas Klaipėdos dramos teatras (1946–50 vadinosi Muzikos komedijos teatras). 1935–1939 Klaipėdoje vaidino iš Šiaulių atkelta lietuvių trupė (vadovas – Juozas Staniulis). Vaidinti lietuvių veikalai – Kristijono Donelaičio, Vydūno, Kazio Binkio, Kazio Inčiūros, Juro Šaltenio, Petro Vaičiūno kūrinių inscenizacijos ir dramos. J. Šaltenis leido mėnesinį žurnalą Teatras. Dėl politinių motyvų šis tetras 1939 pradžioje neteko patalpų.

L: Žostautaitė P. Klaipėdos krašto ekonomika ir kultūra 1923–1939 m. // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija 2 (55). 1976; Hagen E A. Geschichte des Theaters in Preußen, vornämlich (!) der Bühnen in Königsberg und Danzig. Königsberg, 1854; Kurschat H. Das Buch vom Memelland. Oldenburg, 1986; Klein. M. „Es gab Blumen und viele Vorhänge“: Memels deutsches Theater 1920–1939 // Nordost-Archiv, NF Bd. X. 2001.

MLEA

Iliustracija: Karaliaučiaus operos teatras, 1830 / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und Deutsche Kultur im Preußenlande“, 1931

Iliustracija: Pirmojo lietuviško viešojo vaidinimo dalyviai – „Birutės“ draugijos scenos mėgėjai, suvaidinę Aleksandro Fromo-Gužučio istorinę pjesę „Išgriovimas Kauno pilies 1362 metais“, Tilžėje, 1895 / Iš almanacho „Aukuras“, 1937

Iliustracija: Klaipėdos teatras, 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Charler-François Gounod’o operos „Faustas“ premjeros Klaipėdoje scena iš pirmojo veiksmo: atjaunėjęs Faustas – Vladas Ivanauskas, Mefistofelis – Antanas Kučingis, 1935 m. gegužės 24 d. / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys, 1976

Iliustracija: Klaipėdos dramos teatro aktorius Romualdas Grincevičius Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas“, 1976