svetingumas

svetingùmas, vaišingumas. Jau Adomas Brėmenietis rašė, kad sembai skuba į pagalbą tiems, kuriems gresia pavojus jūroje arba jūrų plėšikų persekiojimai, ir suteikia jiems pagalbą. Dusburgo kronikoje apie prūsus rašoma: Savo svečiams jie rodo nepaprastą lipšnumą ir vargu ar kada jų namuose rastumei tokių valgių ir gėrimų, kuriais šia proga nepasidalytų su savo svečiu. Užsukę svečiai visada vaišinti kava, paštininkas ar gydytojas – cigarete. Pakeleiviai visada būdavo laukiami prie stalo. Kaimynų pagalba vienas kitam buvo savaime suprantama. Dar Lucas Davidas 1550 rašė: Net jei pas jus ateitų svetimas, būkite su juo draugiški ir vaišingi, nes jums Dievas atsiuntė tokią ypatingą malonę, kad pas jus užsuka svečiai... Apie Prūsijos kunigaikštės lietuvių svetingumą užsimena Theodoras Lepneris, pateikdamas lietuviškus proginius, šventinius bei kasdieninius linkėjimus, pasisveikinimo žodžius, pvz.: Sveika su sūnumi! Dieve duok, idant sveika auktumbei! Sveika su Kristupu, savo sūnu! Sveiks Naują metą (Šventą Kalėdą) sulaukęs, sveikai perleisti ir kitą sulaukt! Kalbėdamas apie lietuvių liaudies mediciną, T. Lepneris rašo, kaip svečiuodamiesi lietuvininkai vaišinasi uostomuoju tabaku.

Jurgis Mališauskas