Smiltynės karčema

Smiltynės karčema, užeigos namai. Tai buvo pirmoji už Klaipėdos Kuršių nerijos pašto kelio stotis. Klaipėdos valsčiaus sąskaitose 1540–1541 minimas Smiltynės smuklininkas, o 1589–1590 2 žvejų šeimos su 6 samdiniais. 1616 smuklininkas įsigijo Kulmo teise 3 ūbus ir 9 margus žemės už 50 markių; jis turėjo mokėti po 3 markes metinio činšo. Per Švedijos–Abiejų Tautų Respublikos karą 1629 švedų raiteliai sudegino karčemą. 1696 apleistą karčemą perėmė Klaipėdos valsčius, atstatė savo lėšomis. Per Septynerių metų karą (1756–1763) reikalai pablogėjo, vėliau karčema užpustyta smėlio. XVIII a. pabaigoje senas smėlyje skęstantis pastatas nugriautas, apie 1796 netoli pastatytas nauja užeiga, tačiau ir ši vėliau užpustyta. Prie karčemos buvo 18 vietų arklidė ant polių, šulinys. Smiltynės karčema buvo reikalinga laivininkams, raitiems paštininkams apsistoti. 1833 nerijos kelias prarado savo ankstesnę reikšmę nutiesus susisiekimo trasą per Tilžę. Paskutinysis pašto nuomotojas smuklininkas Degimas ėmė skursti. 1837 pastatai sudegė. Vėliau karčemos vietoje pastatytas girininko namas. 1867 Otto Glagau aprašė karčemą, girininko namą ir porą žvejų lūšnų.

L: Baranauskas M. Smiltynė kaip smuklė ir užeigos namai // Voruta, 1995 VIII 19–31, 1995 IX.

Iliustracija: Smiltynės senoji karčema, 1943 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo