Mažosios Lietuvos
enciklopedija

sklandytojai

sklandytojai Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje.

sklandýtojai. 1931 V 10 Klaipėdoje keli aviacijos entuziastai – inžinierius Alfredas Kubilius, Pirmojo pasaulinio karo jūrų lakūnas Bruno Rumpeltas, karo aviacijos oro žvalgas Richardas Prelleris ir kiti įkūrė Klaipėdos sklandytojų sąjungą (toliau – KSS; pirmininkas B. Rumpeltas, nariai: Herbertas Barkowskis, Viktoras Kittelis, Iosephas Krausas, Gerhardas Gulbinskis ir kiti). 1931 Klaipėdoje pastatytas pirmasis sklandytuvas Zögling R.R.G.23 „Memel“. Pirmieji startai atlikti prie Danės upės Engelkės plytinės teritorijoje. Iš miesto valdžios Rumpiškėse gavusi nenaudojamą lėktuvų angarą ir aerodromo plotą KSS įsteigė savo centrinę bazę. Čia buvo pastatytas antras Zögling R.R.G. ir Grunau Baby (pavadintas Heimat vardu) sklandytuvai. Kadangi sąlygos sklandyti Rumpiškės aerodrome buvo prastokos, Klaipėdos sklandytojai nuo 1932 mokomuosius skrydžius pradėjo Juodkrantėje, vėliau bazę įkūrė Pervalkoje. 1936 B. Rumpeltas su sklandytuvu Grunau Baby-I nuo 30 m aukščio rytinės kopos pirmasis iš KSS narių atliko tikrą skrydį, trukusį apie 0,5 valandos. Nidos sklandymo mokykla įsteigta 1933, Lietuvai priklausė iki 1939 III 22. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą ši mokykla buvo perduota Vokietijai ir veikė iki sovietų okupacijos. 1934 buvo C klasės 16 pilotų (J. Pyragius, J. Steikūnas, J. Šalavičius, V. Ašmenskas, J. Dovydaitis, J. Paknys, V. Šabanas, L. Petrauskas ir kiti). Šioje mokykloje 1933 atlikta 220, 1934 – 1752 startai. 1933–1938 Nidos sklandymo mokykloje paruošti 79 pilotai. Žymesni Nidos sklandytojai: A. Gysas, G. Heidrikis, B. Oškinis, V. Butkevičius, G. Miliūnas, L. Kinaitis ir kiti. Įsruties sklandytojai pradėjo sklandyti 1939, mokymams susitikdavo naujame mokyklos pastate; turėjo angarą. Mokytis sklandyti pradėdavo ant kalvos šlaito (148 m aukščio). Anksti rytą sklandytuvus užtempdavo ant kalvos, nuo kurios sklęsdavo. Po pirmųjų 10–12 šuolių jaunuoliai būdavo pasiruošę sklendimui nuo kalno su gumos amortizatoriaus startui esant vėjo stiprumui 4–6 m/s. Šie skrydžiai su sklandytuvu SG tęsdavosi 10–12 sekundžių. Taip sklandyta kasdien iki A klasės piloto egzamino (reikėjo tiesiai skristi ir išsilaikyti ore 30 sekundžių). Jį laikė dalyvaujant mokyklos Įsruties direktoriui Eversui ir NSFK šturmfiureriui. 1939–1940 sklandytojus mokė Hermanas, Schulzas, Evers, Martenas ir H. Sabatzus. Vienas iš Įsruties sklandytojų H. Wielandas, vėliau tapęs naikintuvo pilotu, žuvo paskutinę karo savaitę, G. Hinzas 1945 V 13 nužudytas kalėjime. Rasytėje po Pirmojo pasaulinio karo sklandytojai Martenas, Groenhoffas, Dittmoras ir N. Reischas įkūrė sklandymo draugiją Rhön-Rossitten-Geselschaft. Moterys Boedecker ir Zander, pakilusios Rasytėje, sklandė 50 val. 15 min., Pilkalnio gydytojo duktė L. Zangemeister kartu su I. Wetzeln ore išbuvo 18 val. 31 min. 1930 U. Henseberga išgarsėjo kaip pirmoji moteris sklandytoja. Kuršių nerijoje nuolat skraidyta nuo kopų. Susižavėję sklandymu Pilkalnio miestiečiai patys pradėjo gaminti sklandytuvus. Jiems vadovavo mokytojas P. Raukaitis, kuris teoriškai paruošė jaunimo grupę praktinėmis pamokomis, gamino sklandytuvų modelius, dalyvavo su jais parodose, norėdami atkreipti gyventojų ir valdžios dėmesį. Sklandytuvų gamybai reikėjo žinių, todėl P. Raukaitis, Bagdonatis ir Heitzas mokėsi Rasytėje ir Gumbinėje. Išlaikę sklandytojų gamybos vadovo egzaminus, jie pradėjo statyti sklandytuvą Zögling. G. Brettcheris, laikraščio Ostpreussischen Grenzzeitung leidėjas, norėdamas skatinti sklandymą, padovanojo Pilkalnio sklandytojams fabrikinį naują sklandytuvą Zögling. Jo duktė pakrikštijo sklandytuvą Ostpreussischen Grenzzeitung. Pimieji skrydžiai šiuo sklandytuvu atlikti vadovaujant mokytojui Gierkei ir jo pagalbininkui O. Steinerchenui. Sklandytuvai į orą buvo keliami prie Viliūnų ežero, kur buvo status šlaitas ir pūtė stiprus vėjas. Sklandymo draugija buvo Pilkupoje, šios draugijos nariai pradines sklandytojų žinias gavo sklandymo mokyklose Sensburge ir Rasytėje; čia jie laikydavo A, B, C klasės egzaminus, po to grįždavo į Pilkupą. Tilžėje buvo įkurta sklandytojų draugija Tilsiter Segelflieger Verein, vykdavo sklandytojų šventės. Žymesni Tilžės sklandytojai: E. Udetas, G. Fiesleris ir kiti.

L: Mačiuika A. Oreivybė. K., 1937; Gamziukas A. Aviacija Lietuvoje 1919–40. K., 1993; Tilsiter Rundbrief, 1993–94; Angerapper Heimatbrief, 1996; Insterburger Brief, 1997.

Jonas Monkevičius

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Nidos sklandymo mokyklos instruktoriai: G. Miliūnas, L. Kinaitis, J. Pyragius (mokyklos viršininkas), J. Kantrymas ir A. Paknys / Iš Alfonso Nevardausko knygos „Pajūriais, pamariais“, Čikaga, 1963