Klaipėdos bemotoriais lėktuvais skristi draugija

Klapėdos bemotòriais lėktùvais skrsti draugijà, Klaipėdos sklandytojų sąjunga (vok. Segel-Flieger-Verein Memel), aviacijos sporto draugija, veikusi 1931 V 10–1939 III 23. Pirmąjį sklandytuvą Zöegling R.R.G. 23 Memel (pastatytą 1931 lapkričio mėn.) pakrikštijo Klaipėdos vyriausiasis burmistras Brindlingeris. Miestas sąjungai išnuomojo neveikiančio Rumpiškės aerodromo angarą ir aplinkinę teritoriją. Čia baigtas statyti antras sklandytuvas, pavadintas Heimat [Tėvynė]. 1932 garlaiviu sklandytuvas atgabentas į Juodkrantę. Prasidėjo mokomieji skraidymai. Draugijai perduotas Pervalkos girininkijos barakas prie marių. 1932 vasarą Rumpiškės aerodrome surengta aviacijos diena. Rodyti skrydžiai (šuoliai). Iš Rumpiškės sklandytuvai pergabenti į Pervalką. Apie 1936 nupirktas motorlaivis Falkė, į Pervalką plukdydavęs 40–50 žmonių. 1936 pastatytas angaras kopose. Į jį atgabenti 3 sklandytuvai: du Zöegling R.R.G. 23 ir Grünau Baby 1. 1939 draugija turėjo 5 sklandytuvus. Klaipėdos bemotoriais lėktuvais skristi draugija turėjo savo jaunimo grupę (vadovas Gerhardas Gulbinskis), gaminusią aviamodelius. 1939 jai priklausė 60–70 narių. 1939 III 23, kai Adolfas Hitleris atvyko į Klaipėdą, draugijos jaunimo grupė žygiavo gatvėmis kaip atskiras hitlerjugendo padalinys. 1939 III 22 draugija nustojo veikusi. Vyresnius jos narius perėmė Nationalsozialistisches Fliegerkorps [NSFK, nacių lakūnų korpusas]. Jie sudarė NSFK būrį, kurio šturmfiureriu tapo B. Rumpeltas. Klaipėdos bemotoriais lėktuvais skristi draugijos sklandytuvai Pervalkoje sudeginti. Draugijos pirmasis pirmininkas Bruno Rumpeltas (instruktorius), antrasis pirmininkas Richardas Prelleris, Josephas Krausas (iki 1933), sekretorius Hansas Tauregas, kasininkas Bruno Kammas, statybos darbų vadovas Alfredas Kubilius.

Jonas Monkevičius

Julius Žukas

Iliustracija: Sklandytuvas virš kopų, iki 1939 / Iš Antano Buračo rinkinio