Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Skaisgirių (2) parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Skaisgiriuose, jo bendruomenė.

Skaisgirių (2) parapija. Įkurta 1693. Pamaldos laikytos erdvesnėje kaimo pirkioje. Apie 1715 pastatytą bažnyčią per Septynerių metų karą nusiaubė kazokų dalinys. Nauja iš lauko akmenų bei plytų mūryta 29 m ilgio ir 15 m pločio stačiakampė bažnyčia pašventinta 1773. Turėjo 3 priestatus – rytinėje pusėje zakristiją, pietuose – prieangį, vakaruose – bokštą. 1853 restauruota: įrengtas altorius–sakykla, chorai, sumontuoti 9 registrų vargonai. Pasak leksikografo, tautosakininko Viliaus Kalvaičio, įkelti 2 varpai sugaudę: Skaisti giria ir laukai! Skaisti giria ir laukai! Pirmasis Skaisgirių parapijos kunigas – Motiejus Vilhelmas Meisneris, dirbo 1693–1708, iki 1740 – vienas Biblijos vertėjų į lietuvių kalbą Adomas Frydrichas Šimelpenigis. 1912 šventoriuje palaidotas Klaipėdos žemininkų parapijos kunigas Jonas Pipiras vyresnysis. Bendruomenės nariai lietuviai ilgai priešinosi prievartinei asimiliacijai: 1848 iš 9537 parapijiečių lietuviais užrašyta 4253 (44,6%), 1870 – 3707 (37,2%), 1878 – ~2000. Po 10 metų bendruomenei išaugus iki 11 000, lietuvių buvo 2730 (24,7%). Tiek buvo ir Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Po karo lietuvių pamaldos čia laikytos dukart per mėnesį (uždraustos po 1933). Po Antrojo pasaulinio karo sovietai bažnyčioje įrengė kino salę.

Albertas Juška

Iliustracija: Skaisgirių (2) evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio