Šilutės apskrities ūkis

Šilùtės apskritiẽs kis, 1511 būsimoje Šilutėje įkurta karčema. Gyvenvietė palaipsniui plėtėsi, vyko prekyba. Po 1853 nutiesta magistralė Tilžė–Klaipėda. Ekonomika pagyvėjo 1875 nutiesus geležinkelį Tilžė–Klaipėda, išsiplėtus siaurojo geležinkelio tinklui. 1906–1912 jis jungė Šilutę, Pagėgius, Smalininkus, Klaipėdą, Plikius, Laugalius. Buvo įrengtas uostas Šyšos senvagėje. Mieste kūrėsi pramonės įmonės. Apskrities centre ir aplinkiniuose miesteliuose klestėjo prekyba ir amatai. Vien Šilutėje buvo 9 stambūs pirkliai, 40 didelių parduotuvių, savas dujų fabrikas (kurio dujomis naudojosi miesto gyventojai), daug smulkių amatininkų dirbtuvių. Daug jų buvo ir apskrities miesteliuose. 1882 pirklys Otto Hofmannas Traksėdžiuose įkūrė Rytprūsių durpių kraiko fabriko akcinę bendrovę. Jos produkcija garsėjo visoje Šiaurės Vokietijoje. Per metus įmonė pagamindavo iki 1000 vagonų durpių kraiko. Žemės ūkio produktai turėjo paklausą ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dalis žemės ūkio produkcijos buvo perdirbama spirito varyklose, malūnuose Vyžiuose ir kitur, alaus daryklose Šilutėje ir Macikuose. Buvo auginama daug galvijų, tad pirmoji pieninė įkurta 1823. Nuo 1907 Šilutės apskrities pieninės veikė Kintuose, Šilutėje, kur buvo gaminamas ir Vokietijoje žinomas Tilžės sūris. Šilutė garsėjo prekymečiais. Tam pasitarnavo geri keliai, Nemunas, uostas. Mieste buvo 2 turgavietės, I prekiavo žuvimi, II – maisto ir pramonės prekėmis. Ekonomikos plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Ekonomika pagyvėjo 1923 Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos. Iš kitų Lietuvos vietų čia kėlėsi amatininkai ir darbininkai. Plėtėsi miško medžiagos apdirbimo, chemijos, konservų pramonė. Nemažai medienos, apdirbtos Šilutės ir Rusnės lentpjūvėse, buvo plukdoma Atmata, Kuršių mariomis, Klaipėdos kanalu į Klaipėdą ir užsienį. 1938 apskrityje buvo 17 įmonių su 295 darbininkais.

Algirdas Červinskas

Iliustracija: Geležinkelio pervaža prie Šilutės dujų fabriko, 1918 / Iš Šilutės muziejaus fondų