Mažosios Lietuvos
enciklopedija

šatuliniai valstiečiai

šatuliniai kaimiečiai, šatulininkai, skatulininkai, Mažosios Lietuvos valstiečiai, per XVII–XVIII a. vidinę kolonizaciją iš Prūsijos valdovo gavę giriose žemės.

šatuliniai valstiẽčiai, šatuliniai kaimiẽčiai, šatulininkai, skatulininkai (vok. Schatullbauer), Mažosios Lietuvos valstiečiai, per XVII–XVIII a. vidinę, vadinamąją šatulinę, kolonizaciją iš Prūsijos valdovo gavę giriose žemės, kirtę miškus ir čia steigę šatulinius ūkius – naujakurių gyvenvietes ar viensėdžius. Privatiems dvarininkams šatuliniai valstiečiai nebuvo pavaldūs, jie priklausė tiesiogiai valdovui. Buvo 2 šatulinių valstiečių grupės. XVII a. šatuliniai valstiečiai – daugiausia lietuvininkai (turtingesni valstiečiai arba laukininkai), žemės gavę (daugiausia Ramintos girioje), dažnai su kai kuriomis baudžiavos prievolėmis (činšu, pagalvės, ragų, apsaugos mokesčiais; turėjo atlikti miško ir kitus darbus), bet turėjo žemės nuosavybės ir paveldėjimo teisę. XVIII a. I pusėje, po 1709–1711 maro bei bado ir per Didžiąją vokiečių kolonizaciją atsikėlę valstiečiai vokiečiai žemės sklypą gaudavo dažniausiai kulmiškių teisėmis (be baudžiavos prievolių, tik už mokestį valdovo iždui) ir buvo vadinami šatuliniais kulmiškiais (vok. Schatullkölmer). Žemės sklypas jiems priklausė paveldimai pagal Kulmo teisę. Tarp jų buvo ir lietuvininkų (pvz., Kristijono Donelaičio senelis Ansas Donelaitis). Šatuliniai valstiečiai buvo pavaldūs dykros vyriausiajam prižiūrėtojui (vok. Oberwildnisbereiter). Buvusios dykros miškuose įsikūrė daug šatulinių valstiečių, nes ūkininkai dėl geresnių gyvenimo sąlygų ir mažesnių prievolių noriai kėlėsi čia gyventi. Įsikurti pajėgdavo darbščiausieji, sumaniausieji, su kuriais būdavo pasirašoma sutartis (vok. Berahmungen). Šatuliniai valstiečiai vokiečiai daugiau buvo apgyvendinami prie sienos su Didžiąja Lietuva, pvz., Pilkalnio apylinkėse jų ūkiai 1736 (pasibaigus masinei kolonizacijai) sudarė 62 % šatulinių ūkių. Iš kolonistų buvo daromas vokiečių barjeras tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių. 1713 šatulinių valstiečių ūkiai prijungti prie domenų, ir lietuvių šatulinių valstiečių padėtis dar pasunkėjo (padaugėjo prievolių). XIX a. Karaliaučiaus apygardoje šatuliniai valstiečiai prilyginti kulmiškiams, Gumbinės apygardoje tokias teises įgijo tik šatuliniai kulmiškiai.

Algirdas Matulevičius