Rusnė
Rùsnė (vok. Russ, rus. Neman), Nemuno deltos dešinioji šaka. Ilgis 35 km. Minėta 90–168 po Kr. Klaudijaus Ptolemėjo žemėlapyje. Senuosiuose vokiečių žemėlapiuose visas Nemunas žemupyje palei dabartinę Lietuvos–Rusijos sieną vadinamas Rusne. 1920–1939 Rusne ėjo valstybinė siena tarp Klaipėdos krašto (Lietuvos Respublikos) ir Rytprūsių (Vokietijos). Prasideda 8,5 km žemiau Tilžės geležinkelio tilto, kur Nemunas šakojasi į Rusnę ir Giliją. Ties Rusnės miestu šakojasi į Atmatą ir Skirvytę. Rusnė laikoma Nemuno tąsa; jai tenka 74–81% Nemuno metinio nuotėkio. Intakai: Gėgė, Veižas, Leitė, Voryčia (visi dešinieji). Vagos plotis 230–350 m, gylis 3–5,6 m. Vidutinis nuolydis 0,08 m/km. Pavasario potvynio debitas 2340 m3/s. Per pavasario potvynį vanduo pakyla 3–6 m virš vasaros vandens lygio. Rusnė plačiai apsemia deltos dešinįjį krantą (nuo 0,5 m ties Galzdonais, iki 6 km ties Šilgaliais). Rusnės vandens lygis svyruoja ir dėl Kuršių marių patvankos. Rusnė sureguliuota 1847, visas kairysis krantas apsaugotas pylimu. Dešiniojo kranto polderiai saugo laukus tik nuo vasaros poplūdžių. Per pavasario ledonešį pasitaiko ledo sangrūdų, dėl kurių staiga pakyla vandens lygis. Ledai dažnai užkemša Giliją, susigrūda prie Karceviškių ties Gėgės žiotimis. Rusnės vagoje nusėda daug sąnašų. Ypač didelės smėlio seklumos susidaro prie Paleičių. Vaga nuolat valoma žemsiurbėmis. Vandens lygio stebėjimai pradėti XIX amžiuje. Įsteigtos 7 hidrometrijos stotys: Šancinėje, Baltruškiemyje, Giniškiuose, Karceviškiuose, Sėliuose, Klokiuose, Šakūnėliuose, XX a. pradžioje – Šneiderijoje ir Briauniškiuose. Jos veikė (kai kurios su pertraukomis) iki 1937–1944 ir sukaupė nemažai vertingos medžiagos apie Rusnės vandens lygio svyravimus. Upėvardis susijęs su veiksmažodžiu rusenti – lėtai tekėti. Senoji forma yra Rusnia, plg. sen. indų rusati – pilti, lieti.
Algirdas Rainys
LE
Iliustracija: Skirvytės, atsišakojusios nuo Rusnės, krantinė
Iliustracija: Apsauginis pylimas Rusnės upės krante ties Šilininkais, 1999
Iliustracija: Rusnės dešinieji intakai
Iliustracija: Rusnės polderių pylimas Pakalnės upės krante, 2004
Iliustracija: Vorusnė, 1986