rašmenys

rãšmenys. Pirmųjų lietuviškų raštų autoriai neišgalvojo naujo raidyno, o sudarė jį pagal kaimynų vartotus lotyniškus rašmenis. Pirmi žinomi lietuviški raštai buvo rašomi lotynų gotikinio stiliaus (t. y. smailų kampuotų linijų, vadinamaisiais vokiškais arba švabachiniais) rašmenimis. Tokio stiliaus rašmenys randami Martyno Mažvydo ir kituose spaudiniuose. Nuo XV a. pabaigos gausėja rankraščių, rašytų vadinamąja lotyniškąja antikva (t. y. apvalainos formos). Ja buvo rašomi ir kai kurie lietuviški tekstai (pvz., XVI a. Jono Bretkūno Biblijos vertimas), atskiri žodžiai ar posakiai (ypač antraštėse), nedideli tekstai (pvz., M. Mažvydo katekizmo tituliniame lape kapitaline antikva išspausdintas žodis CATEKISMVSA, 8 puslapyje žodis KNIGIELES), tačiau vyravo gotikiniai rašmenys. Iki Antrojo pasaulinio karo lietuviški raštai dažniau spausdinti gotikiniais rašmenimis.

LE; Palionis J. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. V., 1979.

Iliustracija: Martyno Kairio ir Adomo Brako „Skaitymo-rašymo knygelės“, iš kurios skaityti vaikai mokėsi lotyniškomis ir gotiškomis raidėmis, 37 puslapio dalis / Iš MLEA

Iliustracija: XX a. pradžia, Muižės kapinių kryžius su lotyniškais rašmenimis, 1999

Iliustracija: XX a. pradžioje Klaipėdos krašte populiari mechaninė rašomoji mašinėlė, 2003 / Iš Justino Stonio muziejaus Smalininkuose