radijas

rãdijas. Nusprendus Karaliaučiuje įrengti radijo stotį, paštas turėjo perimti radijo ūkio vadovavimą ir technines įmones. Radijo klausytojai privalėjo mokėti mėnesinį mokestį (1924 apie 2 markes). Būta radijo transliacijų valstybinės kontrolės. Karaliaučiaus elektros įmonės inžinierius W. Zabelis su kitais 1924 II 2 įkūrė radijo stotį (vok. Ostmarken-Rundfunk AG-Orag) su 60 000 aukso markių pagrindiniu kapitalu. 1924 balandį pradėta siųstuvo statyba, antena ištempta tarp fabriko kaminų. Elektros energija stotį aprūpindavo generatorius. Karaliaučiaus mugės direkcija 1924 gegužę tapo radijo stoties dalininke. 1924 VI 14 įvyko miesto teatro pastate įrengtos stoties oficialus atidarymas. Kultūriniai renginiai paprastai trukdavo 1 valandą. Meno kapelų muzikinės transliacijos vykdavo po pietų, vakaro kultūriniai renginiai (skirti kuriai nors muzikos temai ar kompozitoriui) vykdavo 20–21 val. 30 minučių. Šalia E. Grygo ar R. Wagnerio vakarų būdavo laidos: Dainos iš geriausių operečių, Džiugi valanda su linksmomis dainomis, Liaudies dainų koncertai arba Linksmasis vakaras. 1924 programos plėstos. Trečiadieniais ir šeštadieniais 8 val. 10 min. skelbti turgaus pranešimai (anksti ryte Karaliaučiaus turguje 1 darbuotojas sužinodavo kainas). 11 val. 15 min. skelbtas Berlyno prekių biržos kursas, nuo 12 val. 15 min. iki 13 val. 02 min. perduodavo laiko signalus. 14 val. 15 min. skelbtos Karaliaučiaus produktų biržos žinios, 16 val. – oficialus kursas iš Berlyno produktų biržos. Dienos naujienų apžvalga atsirado 1924 vasarą. Darbo ir ekonomikos laidos transliuotos su žiniomis. Ypatingą vietą užėmė kriminalinė transliacija; bendradarbiauta su Karaliaučiaus policija. Programos pabaigoje būdavo apžvelgiami orai. Nuo 1924 spalio radijas nuolat transliuodavo literatūrinius pašnekesius. Sekmadienio programa nuo 1924 spalio prasidėdavo 9 val. ryto pamaldomis. Po to transliuodavo muzikinius pokalbius, laidas vaikams bei iš koncertų salių. 1924 pabaigoje transliacijos trukdavo apie 5 valandas. Rytprūsiuose tuo metu būta apie 10 000 registruotų klausytojų. 1925 XI 9 Šilerio gimimo dienos proga radijo teatre suvaidinta Meilė ir klasta. Išplėstos muzikinės programos. Plokštelių muzikos koncertai vykdavo darbo dienomis 1–2 kartus per savaitę popiet arba vakaro programos pabaigoje. Taip reklamuotos plokštelės. 1925 pradėta radijo reklama transliuota laidų namų šeimininkėms metu (ketvirtadieniais 16 val. 30 min.). Pajamos iš radijo reklamos buvo mažos, todėl radijo studija apsiribodavo jų minimumu. 1925 pabaigoje apie 15 700 klausytojų vos padengdavo radijo darbo išlaidas. Radijo stotis turėjo mokėti didelius mokesčius miestui. 1926 pabaigoje studija įsikūrė erdviose patalpose, pastatytas galingesnis radijo siųstuvas. Radijas naudotas laivyboje, oreivystėje ir kitiems tikslams. Nacių valdymo metais radijas tapo itin svarbia propagandos priemone. Pvz., buvo sukurtas radijo stočių tinklas kaimui Landfunk [krašto radijas], kur transliuota vokiečių liaudies muzika, laidos apie ūkininkų laimėjimus ir kita. 1933 Klaipėdos mieste 100 gyventojų teko po 0,05 radijo klausytojo, Klaipėdos apskrityje – po 0,004, Šilutės apskrityje po 0,012, Pagėgių apskrityje – po 0,016, Didžiojoje Lietuvoje – po 0,006, o 1936 teko atitinkamai po 0,1, 0,007, 0,02, 0,03, 0,12 radijo klausytojo. 1928 Gumbinės pašto apygardoje 100 gyventojų teko po 0,97 radijo klausytojo, Karaliaučiaus – po 2,67, Berlyno – 13,95, visoje Vokietijoje – 4,55; 1938 atitinkamai teko po 9,48, 14,64, 27,25 ir 16,21.

L: Königsberger Bürgerbrief, Nr. 51, 1998, S. 13–21; Brandtner G., Vogelsang E. Die Post in Ostpreußen. Lüneburg, 2000.

1936 Klaipėdoje pastatyta lietuviška radijo stotis (dar skaitykite Klaipėdos radijo stotis), skirta Klaipėdos krašto, Lietuvos pajūrio ir Vakarų Žemaitijos gyventojams informuoti, vokiečių propagandai prieš Lietuvą atremti. Studija įrengta Klaipėdos pašto centriniuose rūmuose. Tai buvo Kauno Valstybės radijo poskyris: savo programos didelę dalį transliuodavo iš Kauno, rengė vietos informaciją, Klaipėdos krašto jaunimo valandėles, pamaldas evangelikams liuteronams, specialias paskaitas, vietos spaudos apžvalgas, krašto organizacijų kongresų transliacijas, Lietuvos pajūrio valandėles, vietos muzikų ir pramoginės muzikos koncertus. 1937 redaktoriumi pranešėju paskirtas Henrikas Radauskas. Artimi Klaipėdos radijo bendradarbiai ir programos parengimo talkininkai: A. Brakas, V. Bakūnas, M. Gelžinis, J. Kačinskas, M. Purvinas, J. Remeika, J. Sakalauskas, S. Sodeika, J. Stiklorius, M. Šlaža ir kiti. 1939 III 22 rytinę programą nutraukė į radiją įsiveržę vokiečių daliniai ir vietos naciai; Lietuvos tarnautojai pašalinti, radijas paimtas nacių žinion. Klaipėdos radijo personalas laikinai įdarbintas Kaune.

LE

MLEA

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Plikių bažnytkaimyje radijo aparatus turėjo tik kunigas, šolmistras (mokytojas), karčemininkai ir keli radijo mėgėjai. Radijo aparatų akumuliatorius pakraudavo vėjo malūno gaminta elektra. 1935 už radijo imtuvus, įrengtus butuose arba įstaigoje, kur iš klausytojų neimtas mokestis, Kaune ir Klaipėdoje per mėnesį mokėta: už kontaktinį detektorinį imtuvą 2 Lt, už lempinį imtuvą 5 Lt, kitose vietose atitinkamai 1 ir 3 Lt.

L: Mažosios Lietuvos kalendros, 1935, p. 157.

Martin Tydecks