Prūsų lietuvių batalionas
Prsų lietùvių bataliònas. 1918 Didžiojoje Lietuvoje kovojant su bolševizmo grėsme sumanyta įsteigti Mažosios Lietuvos pasienyje – Tauragėje. Apylinkėse paskleisti atsišaukimai, 1918–1919 kabinti net Rytprūsių kareivinėse ir miestuose, kai kur su vokiečių kariuomenės sutikimu: Prūsų lietuviai! Mums turi mūsų tėvynė Lietuva rūpėti! Šitas baisus pasaulio karas su visomis neišpasakytomis baisenybėmis baigėsi. (…) Čia reikia paminėti, kad tik per karą pavergtųjų giminių išvalnijimo klausimas iškilo. Ir Lietuva pasidarė savistovė. (…) Ta pirma taip galinga vokiečių kariuomenė tapo taip sugadinta, kad ji nebestengė bolševikų gaujas sulaikyti. (…) Kas vokiečių kareiviams Lietuva? Ar jiems Lietuva rūpi? Ne, broliai. Mums turi mūsų tėvynė Lietuva rūpėti! Mes turime ją saugoti! Vyrų, kurie ginklą nusitvėrę tėvynę saugoti gali, turime mes Didžiojoje Lietuvoje gana. O kas tai per vyrai? Jie dar nėra bolševizmu užsikrėtę, kaip daug vokiečių kareivių. Jie savo tėvynę myli ir jokiu būdu nebenori vergystės jungą dar kartą an pečių užsidėti. Jie nori laisvi būti, o jeigu reikia, už Tėvynės laisvę mirti. Šitus visus vyrus reikia tik gerai išmokinti ginklą vartoti. Tą gali tik atlikti geri instruktoriai. Dėlto Prūsų Lietuviai, šokite į pagalbą! Tarp jūsų yra tiek kariuomenėje tarnavusiųjų. Ateikite į Didžiąją Lietuvą naujokus mokinti! Tokiu būdu Jūs apsaugosite ir saviškius nuo plėšikų gaujų. Lietuvos kariuomenėje viešpataus disciplina. Kareivių tarybų čia nebus. Į frontą eiti nei vienas nebus priverstas. (…) Alga bus gera: kiekvienas paprastas kareivis gauna mėnesiui 200 markių, puskarininkai (…) 200 ir dar 48 markes. Šalia algos gauna kiekvienas labai gerą valgį. Atsineškite savo drabužius ir t.t., ypatingai apsiaustus ir batus. Viskas bus gerai apmokėta. Eikite visi, kurie Jūs savo kraštą nuo išplėšimo per bolševikus apsaugoti norite, dar šiandien į Tauragės miestą ir užsiregistruokite prie lietuviško pulko štabo. Tėvynė Jums bus dėkinga (…). Pirmasis Prūsų lietuvių bataliono vadas buvo atsargos generolas Kubilius, po jo Jurgis Aukštuolaitis. Adjutantu paskirtas Erdmonas Simonaitis, ūkvedžiu Jonas Vanagaitis. 1919 batalionas turėjo 300 vyrų, 29 puskarininkius. Karininkas buvo ir leitenantas Didžys. Nemažai ginklų atgabenta iš Mažosios Lietuvos. Lietuvininkai, atleisti iš yrančios Vokietijos kariuomenės, sutikdavo stoti į naująjį dalinį. Kai kurie vokiečių štabai norėjusius stoti į Prūsų lietuvių batalioną klasta nukreipdavo į vokiečių Grenzschutz [pasienio apsauga] dalinius arba teigė, kad Prūsijos pilietis negali stoti į karinį dalinį už Vokietijos ribų. Kuriantis Lietuvos Respublikai susidaręs savanorių Kauno batalionas nepriklausė nei reguliariai vokiečių, nei besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Ilgainiui Tauragėje organizuotas dalinys pradėtas vadinti Žemaičių batalionu. Vėliau jis išformuotas, dalis vyrų liko tarnauti Lietuvos kariuomenėje, kiti grįžo į Mažąją Lietuvą.
Dar skaitykite lietuvininkai kariuomenėje.
L: Prūsų lietuvių pulkai ir batalionai // Keleivis. Nr. 1–2. 1952.