Prūsijos valdžios lietuviški įsakai

Prsijos valdžiõs lietùviški sakai, administracinių potvarkių vertimai į lietuvių kalbą. Seniausi žinomi 1578 išleisti du įsakai. Juose raginta Tilžės ir Ragainės apskrities gyventojus mesti pagoniškus papročius ir gyventi pagal krikščionybės normas. Jų originalai, anksčiau saugoti Karaliaučiuje, neišliko. Turimi tik jų perspaudai. Tekstai panašūs, turinys bemaž tas pats. Kalbos analizė rodo, kad juos vertė ne tas pats asmuo. Vertimas pažodinis, todėl vietomis sunkiai suprantamas. Iš XVI a. išliko tik 1589 rašyto įsako originalas. Jame reikalauta, kad valdžios pareigūnai prižiūrėtų škotų pirklius, leistų jiems prekiauti tik turgavietėse, draustų prekiauti pakiemiais. Spėjama, kad šį įsaką galėjo išversti Jonas Bretkūnas. Jo sakiniai palyginti lietuviški, nors yra ir pažodžiui išversti. Iš XVII a. išliko 2 įsakų originalai. Abu įsakus Prūsija paskelbė savo pavaldiniams Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo IV vardu. 1639 įsaku drausta Lenkijos–Lietuvos valstybės piliečiams medžioti Prūsijos giriose. Jį į lietuvių kalbą galėjo išversti Karaliaučiaus lietuvių parapijos klebonas M. Šulcas. 1641 drausta brautis į Prūsiją, reikalauti, kad jos pavaldinius teistų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai, įsakyta grąžinti pabėgusius iš Prūsijos valstiečius ir kita. XVI– XVII a. buvo išleista ir daugiau lietuviškų įsakų, tik jie neišliko. XVIII a. tokių Prūsijos valdžios lietuviškų įsakų labai padaugėjo (su rankraštiniais pasirodė per 100), tik ne visi išliko. Valdžia tais įsakais ėmė kištis į lietuvių valstiečių gyvenimą, juos mokyti, auklėti, išleido įvairių instrukcijų (vadinamų gromatomis, pagraudenimais ir kitų); kartais tekstai buvo kelių puslapių. Tematika labai įvairi, aiškinti net smulkmeniški dalykai, pvz., kalbėta apie palaidų šunų laikymą, tvorų taisymą, šaudymą per vestuves, greitą važiavimą, elgetavimą ir kita. Daugelį Prūsijos valdžios lietuviškų įsakų surinko ir 1960 išleido Povilas Pakarklis (yra skelbtų ir kitur). Visi Prūsijos valdžios lietuviški įsakai – pirmieji juridinio pobūdžio leidiniai lietuvių kalba. Juose yra lietuvių kanceliarinės kalbos užuomazgų, nusistovėjo tam tikri formulavimai. Tekstai dažniausiai pradedami įsaką išleidusio valdovo titulų pompastišku išvardijimu. Gausu juridinių terminų, ypač pareigybių pavadinimų: begunas (dezertyras), dignitorius (aukštas valdininkas), dumcius (patarėjas), skrybėlė (raštininkas), šaltyšius (seniūnas) ir kitokio pobūdžio sąvokų: cūktūžė (kalėjimas), festungė (tvirtovė), galgis (kartuvės), urlopas (atostogos) ir kita. Prūsijos valdžios lietuviškų įsakų vertėjai daugiausia nežinomi. Yra verstų Kristijono Donelaičio, kurių kalba geresnė, sklandesnė. XVIII a. Prūsijos raštinėse susiformavo lietuviškų juridinių tekstų stilius, nusistovėjo tam tikra jų kalbos norma, gerokai paveikta vokiečių kalbos.

L: Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams. Vilnius, 1960; Tumelis J. Nežinomas lietuviškas 1757 metų spaudinys // Kraštotyra, 1983, 9 (16), sąs. 1.

Zigmas Zinkevičius