Povilas Pakarklis

Pakaklis Povilas 1902 VII 23Smilgiuose 1955 XI 23Vilniuje, istorikas, teisininkas. 1927 baigė istorijos studijas Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. Nuo 1927 sausio dirbo Tauragės, nuo 1928 rudens − Panevėžio mokytojų seminarijoje (atleistas dėl ryšių su voldemarininkais). Dėl A. Smetonos politikos kritikos kalintas Kauno kalėjime. Keletą semestrų stažavo Müncheno universitete. 1934 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą; dirbo Apeliacinių rūmų sekretoriaus padėjėju. 1935 rugsėjį paskirtas Kauno apygardos teismo prokuroro padėjėju, vėliau − sekretoriumi; su kitais rašė Neumanno–Sasso bylos kaltinamąjį aktą. Nuo 1940 VI 17 Teisingumo ministras (1940–1944 – LSSR teisingumo liaudies komisaras). 1940 VII 15 išrinktas į prosovietinį Lietuvos liaudies seimą. 1940–1941, 1944–1955 dėstė Vilniaus universitete, 1941–1943 – SSRS teisės institutuose; profesorius nuo 1943, 1946 LSSR Mokslų akademijos narys korespondentas, teisės mokslų daktaras (1951). 1946–1948 Istorijos instituto direktorius. Antrojo pasaulinio karo metais kaupė medžiagą siekdamas, kad Lietuvai būtų priskirta dalis Mažosios Lietuvos: Nemuno kairiojo žemupio plotai iki Karaliaučiaus. Potsdamo konferencijai nepriskyrus Lietuvai Nemuno kairiojo kranto (atiteko SSRS Rusijos Federacijai), Pakarklis 1945 JAV lietuvių laikraštyje Vilnis įrodinėjo Mažosios Lietuvos lietuviškumą. Pokariu suorganizavo keletą mokslinių ekspedicijų į Mažąją Lietuvą, iš ten Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai parvežė Kristijono Donelaičio, Mato Pretorijaus ir kitų rankraščių, lituanistinės medžiagos, senų knygų. Taip buvo išgelbėta nepaprastai vertinga, su Mažąja Lietuva susijusi, istorinė medžiaga (dar skaitykite lituanikos likimas po 1944). Sudarė senų dokumentų rinkinį Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams (1960). Tyrinėjo lietuvių kovas su kryžiuočiais, prūsų ir vakarinių lietuvių padėtį Kryžiuočių ordino valstybėje; kritiškai vertino vokiečių istorikų po Pirmojo pasaulinio karo sukurtą teoriją, neigiančią Mažosios Lietuvos lietuvių autochtoniškumą. Su Mažąja Lietuva susiję svarbiausi veikalai: Klaipėdos srities gyventojų tautybė prieš vokiečių ordino atėjimą (Mūsų žinynas, 1933, Nr. 101), Vokiečiai apie Mažąją Lietuvą (1935), Daktaratai (1938), Mažoji Lietuva vokiečių mokslo šviesoje (1935), Lietuvių vokietinimas Mažojoje Lietuvoje (1942), Kryžiuočių valstybės santvarka pagrobtose iš lietuvių srityse (1944), Lietuvių kova prieš Kalavijuočius (1945), Mažoji Lietuva Mažvydo laikais, Mažvydo kilmės klausimu ir Teisiniai terminai seniausioje liet. knygoje (3 str. kolektyviniame veikale Senoji lietuviška knyga, 1947), Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai (1948), Popiežiai lietuvių tautos priešai (1948), Lietuvių tauta kovoje prieš popiežiją ir teutonų ordiną, už savo valstybingumą (disertacija, 1951).

L: Merkys V. Pakarklis Povilas // TLE; LE.

Iliustracija: Povilas Pakarklis