pragyvenimo lygis

pragyvẽnimo lýgis. Jo indeksas (išlaidos už butą, šildymą, elektrą, drabužius ir t. t., 1914 liepos mėnesio išlaidų lygį prilyginant 100%) tarpukariu Klaipėdos krašte buvo žemesnis nei Vokietijos etninėse žemėse (ten pragyventi buvo galima pigiau). Pvz., 1926 Klaipėdos krašte jis prilygo 136 (1 asmeniui) ir 132 (5 asmenų šeimai), Vokietijoje 141. Nuo 1932 šis indeksas pradėjo mažėti (rodydamas gyvenimo gerėjimą): Klaipėdos krašte 103 ir 92, Vokietijoje 121; 1936 – Klaipėdos krašte 82 ir 69, Vokietijoje 125. Klaipėdiškiai, dirbę nekvalifikuotą darbą pramonėje ir žemės ūkyje, už 8 valandų darbo dieną uždirbdavo beveik dvigubai daugiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Pvz., akmens apdirbėjai 1930 gaudavo 7,90 Lt atlyginimą; 1934–1937 nuo 5,20 iki 4,15 (Didžiojoje Lietuvoje 5,60–3,80). Chemijos pramonėje uždirbdavo: 1930 – 9,60 Lt, 1934 – 11,45, 1936 – 7,70, 1937 – 11,40 (Didžiojoje Lietuvoje – 5,80–4). Tekstilės pramonės darbuotojai gaudavo 1930 – 7,70 Lt, 1933–1937 nuo 6,65 iki 5,45 (Lietuvoje – 4–2,80). Medžio pramonės darbuotojų atlyginimas 1930 krašte buvo 9,45 Lt, 1934 – 6,75, 1937 – 7,30 (Lietuvoje – 4,45–3,20). Maisto pramonės darbuotojai 1930 krašte uždirbdavo 9,70 Lt, 1934 – 7,3, 1937 – 7,55 (Lietuvoje – 4,90–3,65 litus).

Dar skaitykite pajamos.

L: Willoweit G. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Bd. 2. Marburg/Lahn, 1969.