Plyviškė

Plýviškė, Plybiškė, Plyviškiai (vok. Pliebischken, Plibischken, rus. Gluškovo), bažnytkaimis Vėluvos apskrityje, 14 km į šiaurės rytus nuo Vėluvos, Priegliaus dešiniajame krante. Minėta 1384 Pliwisken, 1405 Plewiskin, 1584 – Plewisken. Jau XVI a. III dešimtmetyje buvo įkurta Plyviškės parapija, 1719–1752 parapinėje mokykloje mokytojavo Kristijonas Lovynas. 1817 karališkajame kaime buvo 27 ugniakurai, gyveno 266 žmonės. Pro Plyviškę nutiestas plentas Jurbarkas–Toplaukis. XIX a. viduryje kaime buvo 24 gyvenamieji pastatai, gyveno 355 žmonės. Vėliau Plyviškė liko nuošalėje – pagrindiniai plentai ir geležinkeliai nutiesti atokiau. 1905 Plyviškė valdė 475 ha žemės, buvo 26 gyvenamieji pastatai, gyveno 279 žmonės, buvo vidutinio dvaro sodyba. 1912 gyveno 255 žmonės, veikė pašto, telefono, telegrafo skyriai, garlaivių prieplauka, 2 užeigos namai, krautuvės, mėsinė, kalvė, darbavosi stalius Karl Gottaut (Gotautas). Plyviškės valdose paminėtini gamtos paminklai: Palvė (pieva), Tramcke (įduba), Piszablischke (Priegliaus slėnio skardingų šlaitų bruožas). 1939 gyveno 307 žmonės. SSRS valdymo metais Plyviškė nugyventa, senoji bažnyčia paversta sandėliu (nuo 1960 – sovietiniu klubu); 1950, 1960, 1989 griautas bažnyčios bokštas; pertvarkytas pastatas tebestovi. Vietovardis iš nadruvių ir skalvių pavardės Pliewischkis, Pliewischkys (Plyviškis, Plyviškys), 1709 užrašytos Skalvoje.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Plyviškės buvę užeigos namai, 1993