Plyviškės parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Plyviškėje, jo bendruomenė.

Plýviškės parãpija. Pirmasis liuteronų kunigas Alexius Mönchas dirbo 1528–1529. Dar Kryžiuočių ordino laikais pastatyta bažnyčia 1757 Rusijos kareivių sudeginta per Septynerių metų karą. 1773 iš lauko akmenų ir plytų sumūryta nauja bažnyčia su masyviu bokštu, vainikuotu bokšteliais. Buvo 2 varpai, nedideli (8 registrų) vargonai (įsigyti 1787), altorius-sakykla. Nemažą bendruomenės dalį sudarė lietuvininkai. Iš pradžių pamaldos lietuvių kalba laikytos su vertėju, vėliau reikalauta lietuviškai mokėjusių dvasininkų. 1623 parapijiečiai lietuvių kalbos neišmokusį kunigą išmetė iš bažnyčios. Lietuvininkų mažėjo po didžiojo maro (1709–1711): 1848 jų užrašyta 89, 1878 – 12. 1890 sakytas paskutinis lietuviškas pamokslas. 1805–1821 dirbo lietuvių raštijos darbuotojas Zigfrydas Ostermejeris.

Albertas Juška

Iliustracija: Plyviškės bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Sugriauta Plyviškės bažnyčia, šventoriaus vartai ir paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms, 1994

Iliustracija: Plyviškės buvusi klebonija, 1993

Plyviškės bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Sugriauta Plyviškės bažnyčia, šventoriaus vartai ir paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms, 1994

Martynas Purvinas

Plyviškės buvusi klebonija, 1993

Norbertas Stankevičius