pirmoji lietuviška knyga

pirmóji lietùviška knygà, Martyno Mažvydo Katekizmas, išleistas Karaliaučiuje 1547. Pirmoji lietuviška knyga laikytina didžiausiu Mažvydo nuopelnu lietuvių tautai. Anuomet katekizmas buvo krikščionio svarbiausia knyga, kurioje trumpai išdėstyti krikščionių mokymo ir dorovės pagrindai; jis neretai atstodavo vadovėlį, iš jo mokydavosi skaityti ir rašyti. Mažvydo Katekizmas buvo skiriamas kunigams ir išsilavinusiems aukštųjų visuomenės sluoksnių žmonėms, kad jie mokytų tamsią ir beraštę liaudį religinių dogmų, šviestų ją. Tai akcentuojama šio Katekizmo pratarmėje (turėta galvoje ne tik Prūsijos, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojus lietuvius), todėl jame nėra vokiško teksto, kaip prūsų, latvių ir estų pirmuosiuose katekizmuose. Katekizmas parašytas žemaitiškai su daugybe aukštaitybių. Mažvydo gimtoji žemaičių šnekta lokalizuotina pietų žemaičių (dūnininkų) plote, greičiausiai apie Žemaičių Naumiestį, Gardamą, Švėkšną, galbūt (mažesnė tikimybė) – Kvėdarną, Laukuvą, Varnius. Mažvydo Katekizmo reikšmė lietuvių tautai buvo didžiulė. Tai pirmasis raštijos žingsnis ir rašomosios kalbos teisių pripažinimas lietuvių kalbai. Tai buvo pirmasis lietuviškas vadovėlis, pateikęs skaitymo pradžiamokslį; pirmą kartą paskelbtos lietuviškos giesmės su muzikinėmis natomis. Tai aniems laikams palyginti tobulas literatūros kūrinys, lietuviams turintis didesnę reikšmę negu pirmosios knygos latviams ir estams, neprilygstančioms mūsiškei. Nuo Mažvydo Katekizmo pasirodymo spausdintas žodis tapo lietuvių tautos kūrybos svarbiausiu reiškėju. Simboliška, kad pirmoji lietuviška knyga išspausdinta praėjus 100 metų nuo spaudos išradimo (1447). XVI a. pasirodė ir pirmosios knygos latvių (1585 Vilniuje, II – 1586 Karaliaučiuje, tačiau yra duomenų, kad latviška knyga išleista iki 1525), estų (1535 Wittenberge, iki šiol surasta tik 11 nepilnų lapų), lenkų (1512 ar 1514 Krokuvoje, jos išliko vos 8 lapai) kalbomis. Dar skaitykite „Catechismvsa Prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes…“.

L: Fraenkelis E. Apie Mažvydo katekizmo kalbą // Archivum Philologicum. Kaunas, 1931, kn. 2, p. 140–143; Lebedys J. Lituanistikos baruose. V., 1972.T. 1., p. 55–77; Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. V., 1977, p. 42–50; Mažvydas M. Pirmoji lietuviška knyga. V., 1974; Michelini G. Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai. V., 2000; Mažvydas M. Pirmoji lietuviška knyga (pratarmė, įžanga ir paaiškinimai Kruopo J.). Kaunas, 1947; Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis. Dokumentai, bibliografija, kronika. V., 1998; Safarewicz J. Kilka uwag o wierszu Mażwida // Acta Baltico-Slavica. Wrocław etc., 1979. T. 12, p. 69–72; Salys A. Martyno Mažvydo raštų kalba // Metmenys, 1973, nr. 25, p. 3–14; Senoji lietuviška knyga: Pirmosios lietuviškos knygos 400 m. išleidimo sukakčiai paminėti. V., 1947; Stang Ch.S. Die Sprache des litauischen Katechismus von Mažvydas. Oslo, 1929; Urbas D. Martyno Mažvydo raštų žodynas. V., 1996; Zinkevičius Z. M.Mažvydo raštų kalba // Baltistica, 1977, t. 13(2), p. 358–371, 1978, t. 14 (1), p. 38–44, t. 14 (2), p. 139–146, 1979, t. 15(1), p. 16–22; Zinkevičius Z. Woher stammte der Autor des ersten litauischen Buches? // Zeitschrift für Slawistik. Berlin, 1978, Bd. 23, H. 5, S. 641–647; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 3: Senųjų raštų kalba. V., 1988, p. 14–53

Zigmas Zinkevičius

Iliustracija: Martyno Mažvydo „Katekizmas“