Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Pilkalnio (4) parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Pilkalnyje ir jo bendruomenė.

Plkalnio (4) parãpija. Įsteigta 1549 (ar 1569), pastačius maldos namus. 1582 išmūryta bažnyčia. Jai sudegus 1758 VI 25 pašventinta iš lauko akmenų bei plytų sumūryta kryžiaus plano bažnyčia su mediniu bokštu. 1818 įkūrus Pilkalnio parapijos superintendantūrą išmūrytas aukštesnis bokštas su vėjarode, atnaujintas bažnyčios vidus, įrengti dideli vargonai. Senoji sakykla buvo puošta medžio pjaustiniais, apaštalų bei angelų figūromis. Pastato vidų puošė freskos ir paveikslai. 1569 kunigavo Markus Rossensky (matyt, ateivis iš Žemaitijos Morkus Raseiniškis), už spėjamą kaimiečių kurstymą tampytas po teismus. Vėliau dirbę lietuvių raštijos veikėjai: 1558–1608 Jurgis Musa, 1734–1754 Friedrichas Wilhelmas Haackas, 1755 (ar 1762) –1806 Kristijonas Gottliebas Milkus, 1800–1801 Jonas Frydrichas Pušys (Pusch), 1825–1857 Johannas Christliebas Krause. 1848 iš 9912 parapijiečių lietuvininkais užrašyta 2912 (27,1%), 1870 – 1500 (13,3%), 1878 – 500 (4,6%), 1897 – 150 (1,3%), 1907 – 40 (0,4%), 1912 iš 9754 – 40. Lietuviškos pamaldos (paprastai per didžiąsias religines šventes) dar laikytos ir po Pirmojo pasaulinio karo. Bažnyčia per Pirmąjį pasaulinį karą gerokai apgriauta, per Antrąjį pasaulinį – visai sugriauta.

Dar skaitykite Pilkalnis (4).

Albertas Juška

Iliustracija: Pilkalnio miesto evangelikų liuteronų bažnyčia, apie 1930 / Iš Viktoro Rašeνskio rinkinio

Iliustracija: Bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Bernardo Aleknaνičiaus rinkinio

Iliustracija: Keliamas varpas į bažnyčios bokštą, 1992 Iš MLEA