Pėžaičiai

Pėžaičiai (vok. Pehszeiten, Pehszen-Gerge, Peßaiten, Pößaiten), kaimas Klaipėdos apskrityje, Vanagų parapijoje, 10 km į šiaurės rytus nuo Priekulės, abipus Aisės upelio, prie Mažosios Lietuvos istorinės ribos. Nuo XV a. klostėsi kaip pasienio gyvenvietė. 1817 Priekulės parapijos laisvųjų žemdirbių kaime Pezaiten (Pezen-Goerge ir Pezen-Simon) buvo 14 ugniakurų, gyveno 56 žmonės. Nutiesus plentą iš Klaipėdos pro Pėžaičius link Veiviržėnų Pėžaičiai tapo reikšmingesne gyvenviete, paplentėje kūrėsi įvairios įstaigos (muitinė, užeigos, mokykla (Pėžaičių pradinė mokykla), lentpjūvė, pasieniečių būstinė). 1905 Vanagų parapijos kaimas Pöszeiten valdė 301 ha žemės, buvo 27 gyvenamieji pastatai, gyveno 216 žmonių. Iki pat valstybinės sienos nutiesta siaurojo geležinkelio linija iš Klaipėdos, įkurta stotelė, geležinkelio darbuotojų pastatai. 1911 įsteigta kareivių draugija (draugystė) turėjo 78 narius. 1912 gyveno 270 žmonių, veikė pašto ir telefono skyriai, 2 užeigos su krautuvėmis, garinė lentpjūvė, kepykla, vėjo malūnas. Įsikūrė lietuvių jaunimo draugija „Eglė“, vėliau „Santaros“ skyrius su 180 narių (1936). Statyti nemaži mūriniai pastatai, tiltai per Aisę. 1925 kaimas valdė 299 ha žemės, gyveno 231 žmogus, 1939 – 270. Sovietinės okupacijos metais geležinkelis nuardytas, senosios sodybos nugyventos.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Pėžaičių centrinės dalies senieji mūriniai pastatai, 2004

Iliustracija: Pėžaičių centrinės dalies senieji mūriniai pastatai, 2004