Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Petronėlė Žostautaitė

XX a. lietuvių istorikė.

Žostautáitė Petronėlė 1925 IX 17Joskilduose (Ramygalos vls., Panevėžio aps.) 1996 VII 21Vilniuje), istorikė. Istorijos mokslų dr. (1993). 1950 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1950–1958 dirbo Radviliškio vidurinėje mokykloje, nuo 1958 Lietuvos istorijos institute. Tyrė Klaipėdos krašto istoriją. Buvo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narė. Parašė knygas Hitlerininkų kėslai užgrobti Klaipėdos kraštą 1933–1935 m. (1982), Klaipėda – Lietuvos uostas (1923–1939) (1990), Klaipėdos kraštas 1923–1939 (1992). Paskelbė straipsnių Mažosios Lietuvos (daugiausia Klaipėdos krašto) tematika: Prūsijos lietuvių vokietinimas ir pasipriešinimas jam 1848–1914 m., Klaipėdos krašto ekonomika ir kultūra 1923–1939 m., Kalbų klausimas Klaipėdos krašte (1923–1939 m.), Lietuvos vakarų sąjunga (1933–1939 m.), Klaipėdos krašto revanšistinės vokiečių partijos 1925–1933 m., „Kultūrbundas“ ir revanšistinė imperialistinės Vokietijos politika Klaipėdos krašte 1923–1933 metais, Klaipėdos krašto darbininkų ir amatininkų susivienijimas (1930–1939), Socialinis draudimas Klaipėdos krašte 1923–1939 m., Evangeliški surinkimai Mažojoje Lietuvoje (1997) ir kitų. Sudarė dokumentų rinkinio Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams (1960) anotacijas, žodynėlį ir kitus priedus. Martyno Gelžinio knygos Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva (1996) mokslinė redaktorė.

L: Gaigalaitė A. Petronėlė Žostautaitė // Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai. V., 1996.

Iliustracija: Petronėlė Žostautaitė

Iliustracija: Petronėlės Žostautaitės knygos „Klaipėdos kraštas 1923–1939“ viršelis, 1992