persikėlimai

pérsikėlimai. Tarpukariu iš Lietuvos Respublikos valdomo Klaipėdos krašto senieji gyventojai dažnausiai kėlėsi į Rytprūsių Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardas. Persikėlimus iš krašto paskatino Lietuvos valdžia, 1934 išvariusi daugumą vokiečių, neturėjusių Lietuvos pilietybės. Į Karaliaučiaus apygardą persikėlė 661 žmogus (1934), vėliau jų mažėjo: 554 (1935), 363 (1936). Iš jų į patį Karaliaučių persikėlė: 485 (1934), 432 (1935), ir 282 (1936). Į Gumbinės apygardą persikėlė atitinkamai 685, 552 ir 350 žmonių. Pačiame Tilžės mieste įsikūrė 411 persikėlėlių (1933), 396 (1934), 190 (1936); Tilžės–Ragainės apylinkėse jų buvo dar mažiau – 71 (1933), 92 (1934), 46 (1936). Į Vakarų Prūsiją persikėlė tik nedaug žmonių: pvz., 29 (1933), 34 (1934), 59 (1935), 42 (1936); į Alenšteiną – 17 (1933), 87 (1934), 95 (1935) ir 40 (1936). Žmonės iš Rytprūsių t. p. kėlėsi ir į Klaipėdos kraštą. Persikėlimus paskatino nacių režimo įsigalėjimas Vokietijoje (1933). Pvz., iš Karaliaučiaus apygardos 1933 išsikėlė 398 žmonės, 247 (1935), 188 (1936), tarp jų iš paties Karaliaučiaus miesto – 363, 217, 162; iš Gumbinės apygardos atitinkamai – 166, 204, 158, iš Tilžės miesto – 85, 153, 111. Iš Tilžės–Ragainės apylinkių persikeliančiųjų skaičius siekė tik 23 (1933), vėliau jų dar sumažėjo: 13 (1934), 9 (1935), 10 (1936). Nedaug kas kėlėsi iš Vakarų Prūsijos: 14 (1933), 12 (1934), tik 1936 jų padaugėjo iki 110; iš Alenšteino – 19 (1933), 13 (1934), 7 (1936). Tad tarpukariu vykęs palyginti nedidelio masto persikėlimas palietė tik nedaugelį gyventojų, todėl nepalyginamas su vėlesniais katastrofiško masto įvykiais (dar skaitykite: pabėgėliai, pasitraukimas, perkėlimai, repatriacija).

L: Willoweit G. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Bd. 2. Marburg / Lahn, 1969