Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Pašyšių parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Pašyšiuose ir jo bendruomenė.

Pãšyšių parãpija. 1895 sudaryta dvasinė apylinkė iš Verdainės, Katyčių, Vyžių parapijų kaimų dalies. Laikinuose maldos namuose pamaldas laikė atvykstantys pamokslininkai. 1901 suteiktas parapijos statusas, 1903 atkeltas pirmasis kunigas Johannas Wengeris dirbo iki 1912. Maldos namai pašventinti 1910 X 20. Raudonplytė vienanavė bažnyčia turėjo aštuonkampį bokštą. Vidų puošė spalvoti langų stiklai, vertingas altoriaus paveikslas (kaizerienės Augustės Viktorijos dovana su jos įrašu), geri vargonai. 1928 greta bažnyčios atidengtas paminklas karuose žuvusiems parapijiečiams atminti. 1934–1945 kunigavo lietuvių interesų gynėjas Wilhelmas Banžėrius. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse buvo 2500 parapijiečių (dauguma lietuvininkai), 1921 – 2231, 1936 – 2140. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje maldos namus stengtasi išsaugoti – pamaldas čia laikė sakytojai, kunigas Frydrichas Megnis iš Žemaičių Naumiesčio. Po 1958–1960 emigracijos parapija sumenko, nebeįstengė mokėti paskirtų sovietinių mokesčių, apie 1964 bažnyčią atėmė. Sovietų valdžia pastate įrengė kultūros namus ir mokyklą klebonijoje. Krikštijimo indas ilgai voliojosi kieme, vėliau jame augino gėles.

Albertas Juška

Iliustracija: Pašyšių evangelikų liuteronų bažnyčia, po 1944 paversta kultūros namais, 1994